Atšilus orams, be pavasarinio Aufgang, šioje scenoje nutiks dar vienas nuostabus dalykas – Ezechiel Pailhes birželio 3 dieną albumas Divine.
Ezechiel yra pusė grupės Nôze, kuri yra atsakinga už talentingų nesąmonių disco turinį. Kartu su Nicolas Sfintescu geros muzikos namuose Circus Company jie leidžia muziką nuo 2005. Panašu, jog Ezechiel panoro vienatvės ir ankstyvą vasarą paleis debiutinį solo albumą.
Žemiau esančios nuorodos nespauskit, kurie nemėgsta Prancūzijos ir jos kultūros – kalbos, pučiamų instrumentų, romantikos, žaismingumo ir galvojat, kad stilinga yra tik tai, į ką Petruškevičius pirštu parodo.
Kadangi jaučiu nuoskaudą, kad nepašnekėjau apie puikų Aufgang albumą paleistą balandį, tai pasakysiu bendrai – šioje muzikoje pirma nata groja talentas. Ne apsimestinis, ne netikėtai atrastas eksperimentiniu būdu, o tikras, nuoširdus talentas, kuriam vystyti reikėjo daugybės pastangų, laiko, bei kantrybės. Tiek Aufgang, tiek Ezechiel muzikoje yra apstu gyvų instrumentų, kurių partijos atliekamos daugiau nei nuostabiai.
Divine – tik atlikėjui dieviškas, aš deja, taip negalvoju. Tačiau jis geras. Tikrai žinau, jog kūrinys Sleeper Train taps vienu klausomiausiu šiemet mano grotuve ir pretenduos tapti vienu geriausiu šiais metais. Bet. Albumas labai brandus, šiltas, tačiau per daug išvarijuotas. Tai yra autoriaus talento demonstravimo selekcija, o ne albumas. Kūriniai išdrabstyti nuotaikomis, nėra tęstinumo ar bendro aiškumo. Po svaiginančios, romantinės kompozicijos seka optimizmo persūdytas prancūziškas žaismingumas. Ne man, sorry. Praleidžiant tai, albume yra ypatingų kūrinių kaip La Ligne ar Qui Sait, kurie mažų mažiausiai padaro Divine geidžiamu kolega kelionėje. Džiaugiuosi šiuo albumu ir nauju ypatingu atlikėju arenoje.
