Turbūt ne mane vieną Ramūnas su Paulium yra pradžiuginęs pažintimi su Nosaj Thing. Praėjusį pirmadienį štatovskas bytmeikeris išleido antrą albumą Home.
Kaip ir pridera tikram amerikiečiui, Jason Chung muzika yra sieta su hip-hopu. Netiesiogiai, bet yra. O šiuo metu, pavadinkim, eksperimentinio repo stiliui tampant vis įdomesniam, jo albumas tapo laukiamu įvykiu muzikiniame pasaulyje. Net nepaisant to, jog prieš keturis metus išleistas debiutinis Drift susilaukė sėkmės, nes buvo puikus darbas.
Kad Drift tikrai buvo puikus, pajautė ir ponas nėra-tokio-dalyko (čia kombo hipsteriškas prikolas pseudonime: nau-sadč-fing ir Jason – veidrodiškai. Mes apakę.), nes prisikvietė elektronikos multi-instrumentalistą – Toro Y Moi bei Blonde Redhead lyderę Kazu Makino sudainuoti jo albume. Prieš kelis metus teigęs, jog Drift norėjo sukurti tik griežtai instrumentinį, o su vokaliniais junginiais – pažiūrės kaip seksis ateity. Taigi, matomai yra patenkintas rezultatu ir savo karjerą išmėgina kitokiu projektu.
Gražiausias Nosaj Thing bruožas yra tas, kad kuriant gličinį popsą, jis naudoja ambient skambesius. Tokiu būdu jis atrakina kūrybos duris daugybės scenų mylėtojų širdims. Tuomet pasidaro nebesvarbu, ar tai turi hiphopo, ar tranzo ar IDM šaknis. Subtilumas, mistiškumas, bei originalių ritmų rinkinys žavi daugelį. Bet. Šiųmetiniame Home jis stengiasi išryškinti pozityvumą, kas suteikia albumui paprastumo, ar bent jau neišdirbtumo skonį. Tai ypatingai jaučiama perklausus savo minčių – kai Home išklausai pirmą kartą, ir vėliau, tarkim, dešimtą. Nuomonė ne gilėja, o pradeda skirtis – kai kurie kūriniai pradeda atsibosti, dingsta jaudulys klausyti toliau, net Eclipse/Blue, kuris dar pernai metais tapo Home flagmanu.
Albumas neblogas, tačiau neįspūdingas. Nors ir taikytas tapti kitokiu produktu nei Drift (kas yra tikrai racionalu augančio prodiuserio karjeroje), bet netaps labai įsimintinas, nes iki pilnos laimės dar šiek tiek trūksta.
