Pjusk ir Circular – du norvegiški projektai, kuriuos vienyja tas pats asmuo – Jostein Dahl Gjelsvik. Abu pastaruoju metu yra pelnę po albumą – Pjusk Solstøv pas 12K ir Circular Moon Pool pas Ultimae Records. Žinau, kad nėra sąžininga taip lyginti, tačiau man klausant šiuos naujus du albumus mintys vis sukosi apie sulyginimus, bendraautoriaus darbą skirtinguose projektuose ir panašumus/skirtumus.
Man visuomet atrodo, kad kai prodiuseriai išleidinėja albumą, jie galvoja tik apie tą vienintelį, vienos valandos, pavadinkim, kūrinį, kuriame atsispindėtų visos tuometinės gyvenimo emocijos. Josteinas akivaizdžiai parodo, kad klystu.
Tiems, kas pazista 12K studiją ar Taylor Deupree, tas nuspėja kokio tipažo yra Pjusk albumas. Drowninantis, ledinio šaltumo ambientas su pritemptais trimito, perkusijos vojažais bei kliksų klystkeliais. Nors tie smulkus akcentai pagyvina apeiginę Solstøv atmosferą, vistiek muzika yra pernelyg plati ir stagnatiška kaip Norvegiški fjordai ūkanotame ryte. Viskas itin sureikšminta, klausyti įmanoma tik sutelkus visišką dėmesį. Albumas įdomus, tačiau toli gražu ne išskirtinis. Seniau jie varė kiek geriau:
Moon Pool iš Circular projekto yra pakankamai tipinis Ultimae Records įrašas. Kūrinių atmosfera psichodelinė, burbuliuojančios melodijos veda neva meditaciniu keliu per ritmą, nors iš tikrųjų yra tiesiog paviršutiniškos. Albume keli kūriniai su švelniu downtempo ritmu, kiek gerinantys Moon Pool situaciją. Albumo išskirtinis akcentas – Imbrium, turintis labai gerą bosinę partiją ir ritmą. Prie šio kūrinio prisidėjo Ultimae bosas Aes Dana, turbūt pamatęs, kad albumas išeis arti pravalo.
Asmeniškai įdomesnis Norvegų projetkas yra Pjusk, kuriame daug daugiau šizofrenijos, keistumo, sunkumo. Tačiau tai yra žymiai įdomiau nei saugi, pilka vidutinybė.
