Nesustabdomoji Zola Jesus

Rugsėjo 26 d. Nika Rosa Danilova aka Zola Jesus išleido trečiąjį asmeninį albumą Conatus. Kartą jau esame šnekėję apie ją, todėl šį kartą daugiau apie patį triumfuojantį darbą. O švęsti yra dėl ko.

Kai pamąstau apie tai, kodėl ir kaip atlikėjai išleidžia savo albumus, keliami klausimai yra lydimi daugybės dvejonių bei dar didesnių klausimų. Spjaunu į bestų kompiliacijas, nes neįžvelgiu jokių kitokių paskatų apart leidyklose priminti apie save kaip grupę ar atlikėją. Taip pat neigiamai žvelgiu į singlų kompiliacijas su viena išspausta naujiena – retai kada tokie darbai tampa kultiniai ar galėtų būti vadinami kaip „būtini išgirsti“. Albumo prasmę labiausiai įžvelgiu kaip požiūrį į ištęstinį darbą, kuriame sukurtos kompozicijos ir vienišos, ir bendroje plotmėje, yra puikios. Visa „rinkinio“ selekcija turi būti intriguojanti klausymui, privalo turėti pradžią, pabaigą, kulminaciją (vieną ar kelias). Tai lyg dailininko piešinys, į kurį žiūrint išgyvenamos emocijos turi būti jaudinančios, inspiruojančios bei didingos. Žinoma tai tik asmeninė nuomonė, tačiau taip kritiškai vertina ne vienas muzikos mylėtojas. Būtent tokį albumą, atitinkančius mano visus privačius standartus, Zola Jesus išleido dabar.

Ši jauniklė nėra vokalistė – ji muzikantė. Neneigiamas jos kolegų darbas įrašinėjant albumą, tačiau ji gali vadovauti bet kam – koncertui, įrašui, komandai ar instrumentams (net ir be jų – jos balsas yra nesupainiojamas). Čia ji yra pagrindinis smuikas. Kai klausiau antrą Nikos albumą, galvojau, kad šaunu, jog ji juda pirmyn. Kai pirmą kartą perklausiau trečią, pagalvojau – nejaugi jau finišas? Ar taip greit ji sugebėjo pasiekti karjeros viršūnę? Žinau, jog ši muzika yra kartkartėmis niūri, ar net drastiška savo tekstais, sintetinėmis emocijomis – tačiau bemėgstantiems tamsią romantiką ji švelniai apgaubia bespurdančią širdį. Jei gali būti gotų popsas, kuris patiktų masėms – jis čia ir dabar.

Conatus albumą sudaro 11 kompozicijų, kuriose nuo pradžių iki galo viskas pasakyta. Jos tokios įvairios, kad bendrais žodžiais apibūdinti viso darbo beveik neįmanoma. Ambient nuotaikos pereina į synth-goth-pop, suka į dub, perbėga į kone electro, vėl grįžta ties ambient ir užsibaigia beveik klasikine kompozicija. Guardian laikraštis paviešino Zolos išpažintį, kurioje ji komentuoja kiekvieną naujo albumo dainą (taip pat jas visas galima ten ir išgirsti). Akivaizdu, jog Conatus buvo labai emociškai ir fiziškai sunkus darbas, kuriame ji daug eksperimentavo. Šis ilgagrojis svaigiausias yra klausant per ausines, tai nėra nieko panašaus į Stridulum II, nes jis daug trankesnis (niekada nesitikėjau, kad Zola išleis tokią blizgiai kaustytą kompoziciją kaip In Your Nature), tačiau kartu ir dar gilesnis. Šiuo žingsniu ji sustiprėjo kaip elektroninės muzikos dominantė ir muziklos pasaulyje – jos fantastinį balsą papildė ekspresyvesnių ritmų, melodijų aranžuotės, praplėsdamos jai dar tolimesnes kūrėjos galimybes.