Nevisuomet auksas yra apvilkas blizgančiu viršeliu. Lenkų kompozitorius Maciej Paszkiewicz aka Undermathic pristato industrial ambient albumą-bombą Indistinct Face.
Nuo 2009 metų prisijungęs prie Tympanik Audio šeimos, Maciej vasarį išleido naujausią leidinį. Apart elektronikos, jis groja būgnais ir gitara, kas lakoniškai yra įpilta į elektronikos lydynį. Aštrumas, jungtas su ramybe, virsta sočia harmoninga emocija, klausant Undermathic kūrybos. Jo muzika pernelyg sudėtinga, kad būtų sutalpinta į pakuotes su etiketėmis. Vietomis Maciej kabina rhythmic noise, IDM, industrial šakas, besvyrančias iš storaus ambient kamieno. Kaip teigia pats autorius, jo muzika nuspalvina didžiausios jo gyvenimo įkvėpimus – miestą, gyvybės fiziškumą/materialumą, mašinas bei žmones.
Indistinct Face – įstabus albumas su tragišku veidu. Žinau, jog pagal viršelį nerūšiuojama, tačiau man keista, kaip autoriai, turėdami puikų skonį muzikai, stokoja dėmesio vizualiniai išraiškai. Nesvarbu. Šiųmetinis darbas evoliucionuoja iš Return To Childhood [2009] ar 10:10PM [2010], kurie buvo daugiausiai orientuoti į kaustytus ritmus, ar melodijų paviršių. IF – subtiliai jungiantis nestandartinę ritmiką, tamsų, melancholinį ambient, bei rimties akimirkas. Vien ką reiškia albumo durininikas Still On the Border – puikus kūrinys, atspindintis visą valandinę kelionę. Ritmai (bent man), šiuo atveju yra pagrindinis albumo variklis, sukeliantis Undermathic muziką į apmąstymų erdvę, tačiau palaikantys klausytoją nestandartiniame takte.
Tai puiki neįprastos rimties kelionė, iš kurios neįmanoma ką nors atimti.
