Po savaitės [2015.08.17] pasirodo naujas, dvyliktas studijinis, The Black Dog albumas Neither/Neither.
The Black Dog praeitame amžiuje buvo ta grupė (kartu su Autechre, Aphex Twin, LFO ir kitais) kuri stipriai prisidėjo prie IDM ir techno stilių suformavimo.
Po to, kai kiti du nariai (Andy Turner ir Ed Handley) atsiskyrė ir suformavo Plaid, vienas likęs Ken Downie vystė The Black Dog projekto veiklą su permaininga sėkme. Reikalai pakrypo į gerąją pusę, kai 2001-ais prie jo prisijungė broliai Richardas ir Martinas Dust’ai. Ypatingai geri gavosi trijulės albumai Radio Scarecrow [2008] ir Further Vexations [2009]. Abu darbai buvo smarkiai politizuoti ir pašiepė Britanijos režimą. Dar po metų sekė tamsaus ambient albumas Music for Real Airports [2010], kuris (kaip nesunku atspėt) yra laikomas moderniu atsaku žymiajam Brian Eno darbui.
Vėliau sekusios Liber Dogma [2011] ir Tranklements [2013] plokštelės kiek šlubavo ir atsidavė (savi)plagiatu ir nuspėjamumu.
Šįkart „juodas šo“ bando startuoti iš ten, kur finišavo 2009-ais. Albumo legendoje pasakojama apie informacinį karą, visuotinę kontrolę, melagingas pranašystės ir panašiai. Trumpiau, illuminati confirmed. Ir visi mes esame Neither/Neither būsenoje. O virusiniu priešnuodžiu tam turėtu tapti naujas BD albumas.
Plokštelės kūriniai kalba patys už savę: Control Need Time, Them (everyone is a liar but), Self Organising Sealed Systems, Commodification…
Tačiau net atmetus pavadinimus ir įžangines legendas iš muzikos girdisi, kad Black Dog yra pikti ir nusiteikę rimtai. Jie nori ir turi, ką pasakyti.
Nesu tikras, ar šiems britams pavyks šūkiais fight back! sukelti revoliuciją ar bent rimtesnį pasipriešinimą. Greičiausiai – ne. Nes sąmokslų teorijų fanams dažniausiai pasukioja pirštu prie smilkinio (pats esu ne kartą įsitikinęs). Bet užtat niekas iš manęs neatims Neither/Neither klausymosi malonumo.
Jis išsisiūbuoja lėtai. Pirmi penki numeriai – lyg ambientinė įžanga. Bet vėliau reikalai surimtėja ir kai kuriuos dalykus (pvz. Self Organising Sealed Systems) nesunkiai įsivaizduoju šokių aikštelėse.
O Them (everyone is a liar but) apskritai yra viena gražiausių elektroninių istorijų, kurią girdėjau šiemet.
