Naujausias testamentas – nes absurdą reikia mokėt

Pavadinimas: Le tout nouveau testament (liet. Naujausias testamentas)
Žanras: Amelija minus
Vaidintojai: Pili Groyne, Benoît Poelvoorde, Catherine Deneuve, Laura Verlinden
Apie ką: Dievas turi dukrą, kuri pabėga iš namų ir rašo sequelą brolio knygai

Ar kine aplanko kartais klausimas kaip jie galėjo sužlugdyti tokią gerą idėją? Ar trenkėt sau per kaktą taip stipriai, kad akimirkai atsidūrėt paskutinį ketvirtadienį? Susižavėjot filmu, tik tam, kad juo nusiviltumėt išaušus trečiajam aktui? Tarsi valgytumėt nuostabią sriubą lėkštės dugne vėliau suradę šukas.

Panaši liga ištiko naują režisieriaus Jaco Van Dormael juostą Naujausias Testamentas. Filmo idėja intriguoja – kas atsitiktų, jei visi Žemės gyventojai sužinotų savo tikslų mirties laiką? Kaip pasikeistų kiekvieno gyvenimas ir kas atsitiktų su visuomene? Smagūs fragmentai ir įdomios mintys nežymiai puošia neįskaitomos pseudofilosofijos ir paolocoelhizmų kamuojamą juostą, lyg dailios rankos ir nebloga krūtinė pas tūpoką, nuobodžią ir nelabai gražią merginą.

Naujausias Testamentas pasakoja Dievo dukros Ea istoriją. Taip, TO Dievo. Paisrodo, jis turi ne tik sūnų, bet ir dukrą, žmoną ir bjauriai įrengtą butą Briuselyje. Dievo dukra, neiškentusi auklejimo senoviniu stiliumi (daug fizinio kontakto su diržu, aiškus jėgos balansas), įsilaužia į tevo kompiuterį su visos žmonijos duomenimis, išsiunčia visiems žinutes su jų mirties data, pabėga iš namų per tunelį skalbino mašinoje ir nusprendžia parašyti savo testamentą. Ji surenka 7 atsitiktinius žmones, nusprendžia padaryti juos savo apaštalais ir imasi knygos rašymo. Ea aplanko kiekvieną apaštalą, išsprendžia jo(s) problemą ir tuo pačiu užbaigia (?) žmonijos kentėjimą. Šauni proga papasakoti porą trumpesnių istorijų, užduoti keletą klausimų apie žmogiškumo esmę arba suteikti aktoriams erdvės improvizacijai. Ši konvencija vis dar laukia savo išganytojo, nes Van Dormaelis ją pavyzdingai prisvilino. Režisierius mėtosi tarp skirtingų žanrų, istorijos sukurtos pagal schemą susitikimas-ekspozicijos montažas-problemos sprendimas. Na ir galų gale susitikimai su apaštalais vienas po kito palieka žiūrovą vis labiau sumišusį dėl stiliaus ir pavargusį dėl struktūros. O po kažkelinto apaštalo papraščiausiai nusibosta.

Ea komandos narius sudaro vienišas vyras, benamis, žudikas, žmogus priklausomas nuo sekso, vieniša moteris, nelaiminga žmona ir sirguliuojantis berniukas. Tarp pagrindinių veikėjų yra taip pat Ea tėvas bei motina (brolis J.K. pasirodo tik dviejose scenose). Ir kažkur švysteli dar kunigas nebijantis darbuotis rankomis. Vaidyba yra vienas stipriausių filmo bruožų, nepaisant sąlyginai trumpo laiko, suteikto kiekvienam aktoriui.

Pirmuoju smuiku griežia pats Aukščiausiasis. Tai yra Senojo Testamento Dievas –pavydus, jautrus bet kokiems nepaklusnumo požymiams, piktas ir papraščiausiai šiknius. Bjaurus tipas perintis patologinę aplinką žinomoje Visatoje. Neapykantą sau jis dosniai šlaksto žmonijai ant pečių. Dievas yra Disney‘aus blogietis, neturintis jokių atperkančių bruožų ir kurio arka vienodai klišinė. Filmo eigoje Visagalis tampa bejėgiu. Ot, visas įdomumas. Vistik, Benoit Poelvoorde pristato keletą įsimintinų scenų, vaidindamas užtikrintai, laiku ir su druska.

To paties negalima pasakyti apie Pili Groyne. Ea‘i trūksta to, kas industrijoje vadinama ekspozicija. Tiksliau tariant, personažas išvystytas biednai. Ea‘os tikslai, kaip ir poveikis kitiems veikėjams drumzlinas, o jos charakterį aiškinančių scenų per mažai žiūrovams susitapatinti. Groyne taisyklinga vaidyba ir savotiška maniera neerzina. Vaikui ekrane tai yra rimtas pagyrimas. Tačiau kilo įspudis, kad režisierius prie vežimo su šienu pakinkė ponį. Jai trūksta patirties palaikyti įtampai, trūksta charizmos suteikti scenoms cinko, ir trūksta parako scenarijuje.

Vaidyba nenuvylė, net jei režisierius nežinojo ką nori nuveikti su vienu ar kitu aktoriumi. Vaidyba neprikaustė ypatingai dėmėsio, ką užskaitau kaip pliusą. Užtad kitas klausimas yra vertas atskiros pastraipos– ko jie iš manęs norėjo? Ar aš, žiūrovas, turėjau susijaudinti? Išeiti iš kino salės patenkintas iš savęs ir savo gyvenimo? Užduoti sau klausimą apie likimo prasmę? Pagrindinė filmo problema yra tikslas – jis pats nežino kuo nori būti. Ar tai yra juodoji komedija apie eilinius visuomenės pastumdelius, ar fantastinė pasaka, ar pasišaipymas iš bažnyčios ir religijos, ar absurdo ir groteskos varomas puikios vaidybos spektaklis? Amelija parodė, kad žanras neprivalo būti aiškiai apibrėžtas. Priešingai, kūrėjai kurie išmano taisykles, jas laužydami sukuria šedevrus. From Dusk Till Dawn patiko būtent dėl laisvo šuoliavimo tarp dramos, siaubo ir komedijos. Filth sužaidė žiūrovu iš juodos komedijos pavirsdama tamsia ir šaldančia žmogaus silpnybių analize. Tačiau Naujausias Testamentas pats nesupranta kas jis yra ir kodėl. Tai ypač gelia filmui artėjant į pabaigą, kur absurdo elementai vis girtesni ir įžulesni, logika išeina parūkyti už durų, o fabula paskubomis varo visus lauk, nes jau-jau reikia užbaigti filmą.

Filmas yra daugiau, nei paskirų elementų suma. Režisūra, scenarijus, vaidyba, kadrai, apšvietimas, muzika, charakterizacija, efektai ir eilė kitų dalių savaime negarantuoja kokybės, net jei atlikti nepriekaištingai. Kiek išsilakstęs, nelygus, daug žadantis ir per aukštas ambicijas turintis Naujausias testamentas, vis dėlto, nepatiria visiško fiasko. Smagiai pristatomas kolektyvinis KPŠ, kai visi sužino mirties laiką. Kai kurios mirties scenos suriečia iš nepatogumo. Kitos prajuokina. Dievo kelionė Žemėje taip pat visai neblogai padaryta. Šito nepakanka išgelbėti juostai.

Filmą rekomenduoju norintiems pasižvejoti naujų idėjų. Taip pat laikantiems save menininkais ir intelektualais – galbūt jie įžvelgs Naujausiame Testamente daugiau. Nes aš mačiau tik pirmą draftą, kuris paliko braižymo stalą žymiai per anksti. Jeigu, kaip ir aš, einate tam kad įkrėst sau kultūros ar atsichamint, rinkites kitą filmą.

Dievas: 3,5/5
Apaštalai: 2/5
Gorila: 0,5/5

Įdomybė: Naujausias testamentas buvo belgų nominantas šių metų Oskarui. Sužinojęs šį faktą turiu lygiai tiek pat respekto belgų tautai.