Nachuj keiktis?

Visuomet laikiausi pozicijos, kokio bybio kažkam turėčiau aiškinti, kaip ir kodėl kalbu? Bet pastaruoju metu „kodėl jūsų svetainėje tiek daug keiksmažodžių?“ ir panašius klausimus tenka girdėti vis dažniau. Tad pabandysiu atsakyti.

Nes keiktis, bliat, yra tiesiog zajabys. Nes taip kalbu su draugais ir nematau prasmės šičia rašydamas laikytis kitokių taisyklių (būtų keista, ane?). Nes visiems iškarto yra aišku, ką noriu pasakyti (nepaisant to, kad pizdec  ar einanachuj  gali turėt tiek teigiamą, tiek neigiamą atspalvius). Nes nuo to kalba sultingesnė. O laisvės pojūtis? Priceless. Tiesiog achujebiljatiška!

O visi tie, kas sako, jog nesikeikia – nėra laisvi ir primena man anuos, kur teigė, kad sovietų sąjungoje nebuvo sekso. Be to, jie yra veidmainiai, apsimetėliai ir žopalizai.
Šitą tiesą šauniojo kareivio Šveiko tėvas Jaroslavas Hašekas žinojo dar prieš 100 metų.

Ir ne, nesutinku, kad besikeikiančių žmonių žodynas yra skurdesnis arba jie nežino žodžių antropomorfizacija, katalizatorius ar menstruacijos reikšmės.

Todėl, net jei mano tėtis nešiotų tokią maikę

nenustočiau keiktis.

Todėl visiems mudakams siūlau pamiršti kelią, vedantį į https://www.suru.lt.
O laisvus ir blaiviai mąstančius raginu užsimesti kojas ant stalo ir ištarti kokį riebų keiksmažodį.

P.S. Pamiršau pasidžiaugti dėl mūsų kalbajobų sąjungos būrelio VLKK, kuris ištiktuką pyst  (arba kitaip jablynkšt) oficialiai pripažino vartotinu.