Seilė per barzdą nuvarvėjo, nereikėjo nei alaus, nei midaus, nei būti. Tiesiog sulaukti. DJ Kicks ir dar iš vieno esminių šių dienų house šauklių? Hell Yeah!
It koks menų koledžo pirmakursis atrodantis Danilo Plessow viduje yra monstras. Nebijau vadinti jo vunderkindu, nes vos peržengęs pilnametystės slenkstį už savo žaidimėlius su broken beat jis jau maudėsi Gilles Peterson ir Benji B žarstomuose komplimentuose. O tada susapnavo Detroitą ir visą savo kūrybinę potenciją nukreipė į house. Taip gimė RawCuts – projektas, puoselėjantis visiškai tyrus jausmus šiai muzikos pakraipai.
Tik už ypatingus nuopelnus ar bent jau išskirtinę istoriją DJ Kicks medalį seganti !K7, atrodo, nebus prašovusi. Prieš porą mėnesio padovanojęs tripą Amerikos stogais kartu su Soul Clap ir Wolf + Lamb, leiblas šįkart pakvietė pasivažinėti linksmaisiais house kalneliais. Up and down, up and down, kaip parašytų vienas mano itin mėgstamas rašytojas.
Viskas prasideda kiek nerangiai. Kartu su Sun Ra ieškom durų į kosmosų, o už jų pasitinka senukas Moritzas ir jo dubo verpetai. Danilka, gal galima šviežiau? Jo, be parkių, sako žmogus-ansamblis, ir išmeta kažkur Afrikoje. Mušu būgną, ir laukiu proper house.
Kuris pareina labai greitai. Peven Everett siūlo tempą, tinkantį tiek vienam kitam žingsneliui šokio aikštelėje, tiek valiūkiškam sofa surfingui lovoje. Tikroji magija skleistis pradeda kiek vėliau. Gyvas paminklas Larry Heard meta riebų kąsnelį analoginiams gurmanans, o Tewo Howard per širdelę muša ksilofono lazdelę.
Ir tada jau gali ruoštis braukti ašarą. Nes Fred P skamba taip, kaip iš dangaus krenta žvaigždėmis virtę angelai.
Parymojom ir gana – iškart po to prasideda diskoteka. Tamsi, purvina, su Robert Hood tolumoje. Duoklę motorų miestui keičia skeletas Danilo spintoje – tiesiai iš aštuoniasdešimtųjų nužengę Loose Joints ir Art of Craft kratosi nuo pečių naftalino pleiskanas bei ruošia dirvą, ko gero, esminiam šio kickso šmotui – paties MCDE sukonstruotam L.O.V.E.. Čia vienas tų atvejų, kai kaklą norisi bučiuoti tamsoje ir tik iš nugaros.
Tema tęsiasi, o akis atmerkiu ir savo plaukus glostyti baigiu tik po kokių 10 minučių, kai sielą užlieja džiazas. Net būdamas vienas, surinku iš sielos gelmių – Timo Lassy improvizacija man yra tas skambesys, dėl kurio galima svaigti ir tirpti.
Kai savo viražus MCDE pabarsto aukščiausios rūšies funk miltais, belieka tik suvilgyti išdžiūvusias lūpas ir pasakyti – ačiū, kad esi.
