Paprastai prieš gerą koncertą įdomu pasvarstyti, kiek susirinks žmonių į vieno ar kito atlikėjo pasirodymą. Tačiau pirmadienio vakarą traukdamas Trakų link Suru.lt kolektyvas ieškojo atsakymo į kiek kitokį klausimą: „Kiek žmonių gali sutilpti senutės Pilies kieme? Trys tūkstančiai? Keturi?“ Dabar tiksliai žinome, kad ir visi penki, o gal ir daugiau. Kad tik masalas būtų tinkamas. Pvz., elektroninės muzikos korifėjaus Moby live‘as, kuriuo pasimėgauti susirinko sunkiai suskaičiuojama žmonių minia.
Zaporožietis ir Žiguliukas
Atvykusiems laiku ar truputį vėliau (ne visi žinojo, kad legendinis amerikietis pradės 22.14 val.) teko ištverti beveik trijų valandų lietuvišką „apšilimą“. Organizatorius suprasti galima: žiūrovai turi ramiai išminti takus link alaus kioskų bei tualetų, sklindant gyvam garsui nuo scenos. Tik įdomu sužinoti, kodėl garbė jį skleisti atiteko Gerai Gerai & Miss Sheep bei Skamp? Pirmas kolektyvas – didelės scenos debiutantai, antras – prieš 200 metų ją apleidę veteranai. Neverta leistis į smulkmenas, bet vieni sugrojo electro-„kažką“, kiti – išliejo visą savo auksinę kūrybą su primirštais ir dėl to visai smagiai atrodžiusiais triukais, įskaitant lipimą scenos konstrukcijomis į dangų.
Liko neaišku, kuo yra grindžiamos Dvigubo Gerajo & Avies ansamblio (4 žmonių) perspektyvos – ar skistais klavišinių pasažais, ar arlekinišku įvaizdžiu, ar vokalistės siekiais jei ne balsu, tai bent jau formomis prilygti Adelei. Iš visos 45 min programos įsiminė tik vienintelis lietuvių kalba atliktas gabalas su maždaug 6 sek. trūkusiu dūdos solo.
Skamp šaunuoliai savo įprastais metodais („Say Heeeooo“ – „Heeeooo“ ir tt.) bent jau suorganizavo scenoje ir jos prieigose judėjimą. Erica atrodė, kaip mamulė, išbėgusi į prekybcentrį grietinės, jai tiko. Įrodė, jog nepamiršo nei firminių judesiukų nei aukštų natų. Nuliūdino kitas dalykas: po kas antros dainos ar Victor, ar Vilius tarsi atsiprašydami pranešdavo, kad „kentėti“ žiūrovams liko nedaug, ir kad jau tuoj-tuoj į sceną žengs taip laukiamas Moby. Kuklumas žmones puošia, bet kažin, ar reikia taip pabrėžti savo nereikalingumą, juolab buvo visai linksma.
Bentley
Richard Melville Hall pradėjo lygiai 22.14 val. Per 20 metų plikas veganas sukūrė pakankamai hitų, kad per 100 minučių ištaškytų žiūrovų smegenis vien iš superhitų sudaryta programa. Bet turas yra turas, tad savo vietas grojaraštyje užėmė ir šviežutėlio Destroyed kūriniai. Pats darbas, kaip ir jo pirmtakas Wait For Me, yra gana melancholiškas, bet gyvai kai kurie šių albumų reprezentantai (Sevastopol, Shot In The Back Of The Head) Maestro numojus stebuklo lazdele skambėjo tarsi galingi techno spyriai.
Kaip atrodo Moby gyvas pasirodymas? Scenoje 6 žmonės: pats R.M.Hall, jo antrininkas būgnininkas bei keturios panos (tarsi Naikinimo būrys iš KillBillo): dvi azijietės (smuikas, klavišai), linguojanti šviesiaplaukė (boso gitara) bei tamsiaodė tetulė miss Joy (vokalas). Jai ir priklausė iniciatyva pasirodymo pradžioje, būtent ji generavo varomąją jėgą, judindama privalumus bei demonstruodama labai platų balso spektrą. Moby tuo metu blaškėsi tarp tambūrinų, gitarų ir sintezatorių. Prie mikrofono išstojo tik per šeštą gabalą The Day. Suru.lt desanto labiausiai pageidaujamų gabalų teko palaukti – tiek Extreme Ways, tiek Disco Lies skambėjo antroje seto dalyje, o Lift Me Up apskritai per pirmą bisą. Sakyti, kad laukimas prailgo, liežuvis nesiverčia, bet vietomis atrodė, jog nieko išskyrus „bum-bum“ nuo scenos nesklinda. Tai yra akmenėlis į Trakų pilies akustiką. Garsui labai trūko masės ir sodrumo, klavišai skendo galingame bite. Tiesa, tuo metu galima buvo atkreipti dėmesį į kitas detales, pavyzdžiui, į šviesų žaismą. Triukas, kai prožektorius buvo tiksliai nukreipiamas tai į vieną Moby kūno pusę, tai į kitą, iš tiesų vertė painioti plikį su Robokopu.
Vertinant visumą, sunku prie kažko prikibti. Visus reikiamus gabalus lyg ir sugrojo, naujų porą pristatė, savo kūrybos įvairiapusiškumą pademonstravo. Bet trūko… druskos. Viltis, kad Why Does My Heart Feel So Bad? klavišinių partija padės susijungti su gausiomis danguje esančiomis žvaigždėmis (kaip kadaise Faithless Insomnia Gdynioje), nepasiteisino. „Ačiū“ bei „Thank you, Thank you, Thank you, Thank you, Thank you“ po kas antro gabalo greit pabodo. Už per antrą bisą driokstelėtą Feeling So Real galima būtų atleisti viską ir palaimos perkreiptu veidu grustis prie išėjimo, jeigu ne vienas „bet“. Prieš porą dienų Sankt Peterburge Moby finalui pasiūlė ne tik jį, bet ir kitą reivo aušros megahitą Thousand. O mums pagailėjo, spaudikas. Nepadėjo nei Pilies magija, nei žiūrovų reikalavimai pratęsti šou. Ką gi, belieka bent jau video pasiguosti.
Moby grojaraštis, Trakai, Lietuva, 2011-06-13
01. Intro (God Moving Over the Face of the Waters) [Everything Is Wrong]
02. In My Heart [18]
03. Sevastopol [Destroyed]
04. Go [Moby]
05. Natural Blues [Play]
06. The Day [Destroyed]
07. We Are All Made Of Stars [18]
08. Slipping Away [Hotel]
09. Beautiful (Benassi remix) [Hotel]
10. Shot In The Back Of The Head (Tiësto remix) [Wait For Me]
11. Bodyrock [Play]
12. Flowers
13. Lie Down In Darkness [Destroyed]
14. Porcelain [Play]
15. In This World (Acoustic) [18]
16. Extreme Ways [18]
17. Why Does My Heart Feel So Bad? [Play]
18. Raining Again [Hotel]
19. Disco Lies [Last Night]
20. The Stars [Last Night]
–
21. Honey [Play]
22. Lift Me Up [Hotel]
–
23. Feeling So Real [Everything Is Wrong]
Festivalis Tuborg Green Sound Castle‘2011, Trakai, Trakų pilis, 2011 06 13.
Kaina: nuo 125 lt
Vieta: 8/10. Pernai Trakų Pilis gavo iš Suru.lt beveik maksimalų balą dėl savo didingumo ir šarmo. Renginiams joje tampant kasdienybe, vis labiau erzina nemalonūs akustikos niuansai bei prailgstantis sugrįžimas prie automobilių. Be to, viduje nerimo nuojauta, kad “Siemense” Moby lengvai būtų surinkęs visus 10 tūkst., o šviesų bei efektai būtų įspūdingesni.
Oras: 10/10. Danguje – nė debesėlio, erdvėje – vakaro vėsa, tobulas oras futb… energingam reivui.
Publika: 9/10. Kultūringa bei graži, tarp jos – vos keli ne ten papuolę girtuokliai. Net nesinori išskirti „gražių merginų“, nes visa liaudis bendrai buvo labai faina. Laukimas šimtametrinėje eilėje prie biotulikų ar šiek tiek trumpesnėje prie mokamų (litas) neturėjo prailgti.
Garsas: 8/10. Masės ir galios tradiciškai trūko net per Moby, nekalbant apie mūsiškius. Sintikų melodijų kartais tiesiog nesigirdėjo, nes paskęsdavo mušamųjų jūroje.
Gėrimai: 7/10. „Tuborg“ alus tik skardinėse (šiaip gudrus sumanymas eilėms išvengti) – 5lt/0,33l. Sidras – 8 lt.
Staigmena: prie mokamo tuliko Pilyje jau įpratome, tad šįkart staigmena pavadinsime jos talpą. Pasirodo, tikrai nemažai apsiginklavusių karių galima buvo kieme paslėpti.
Bendrai: 9/10. Iš pradžių ruošėmės rašyti 8 (solidu, stipru, bet ne kosmosas), tačiau pernykštis festo debiutas tikrai buvo pralenktas daugiau nei balu.
Foto: Aleksandr L.
[nggallery id=368]
na pily, jei mušamieji nemušdavo (kas deja, vyko labai retai) tai akustika buvo labai normali.
jei būtų vykę siemense, tai įdomu ar išvis kokią nors melodiją būtume girdėję. Šiaip siemensas noiseriams labiau tiktų.
Noise irgi muzika
;]
taip taip..maxas zodziu i vata nevynioja..o bet taciau, kai kurios pastabos galejo jautresnes merginas nuliudint, negali zinot
čia kurios gi taip? 🙂
oj maxai, tos pacios 🙂 nu negalima rasyt apie moteru svori, negalima 🙂 siukstu