Emanuelis (aka Wine Not), Crackling Claps bei Mozart Kind leiblų galva, yra vienas tų tautiečių, intensyviai garsinančių šalies vardą svetur ir galbūt ne visada deramai linksniuojamų gimtojoje šalyje. Reziduojantis Londone jaunuolis, apjungęs muzikos bei vadybos žinias, po minėtų leidyklų stogais subūrė didelį būrį perspektyvių talentų iš skirtingų pasaulio kampelių (tame tarpe ir iš Lietuvos). Po Crackling Claps vėliava slepiasi tokie skirtingi talentai kaip modernaus šokio įkvėptas subtilios elektronikos meistras Genda iš Bulgarijos ar tautietis dubstep/bass sunkiasvoris Teffa. Dalis šių vardų šįmet papuoš didžiausių šalies festivalių line-up’us. Negana to, vyrukas pats konstruoja atmosferinius laužytus beats po Wine Not pseudonimu.
Taigi, Emanuelis pasipasakojo Suru apie leiblo valdymo subtilybes Londone, sudėtingas talentų paieškas, savo paties kaip atlikėjo patirtį, naujai atrastus talentus, ateities planus ir ne tik.
Kaip kilo mintis leiblui? Kaip gimė leiblo koncepcija, idėja? Kas paskatino? Trumpai papasakok apie Crackling Claps viziją, tikslus, siekius.
Tai nebuvo netikėta. Esu žmogus pastoviai paskendęs savo giliose mintyse. Buvo tarpas, kuomet buvau pasimetęs tarp kelių verslo projektų ir muzikos pasaulio. Galiausiai priėjau prie idėjos, jog reikia išnaudoti savo privalumus abiejose srityse ir įkurti record label’ą.
Ką bedaryčiau, tai visada bus ne standartas, todėl konceptas buvo aiškus nuo pradžios. Tai papildo ir leidinių dizainas, kurį kuria labai talentingas ir daug dėmesio susilaukęs mano geras draugas Artūras.
Be abejonės, tikslas yra iškelti tuos mažiau žinomus artistus ir parodyti pasauliui jų skambesį. Tai pat pritraukti ryškesnius vardus, kurie atneštų didesnį dėmesį ir praplatintų auditoriją.
Kiek žinau, gyveni Londone. Kuo ši terpė ypatinga? Koks tavo santykis su Londono scena, pačiu miestu? Kaip įsivaizduotum savo veiklą būnant Lietuvoje?
Atvirai, čia atvažiau mokytis Music Management/Business. Eilinį kartą įsitikinau, jog universitetinis mokslas tai tik teorija, kuri naudinga 20%. Manau, gyvenime visko gali išmokti pats, jeigu turi ryžto ir noro.
Vėlgi, darbas su leiblu davė didžiulės patirties, kuri truputį pralenkia mokslo šaknis.
Nėra abejonės, jog dauguma muzikos atkeliauja, būtent iš čia – UK, kas turi pranašumą lyginant gyvenimą Lietuvoje. Su dideliu noru galėčiau įsivaizduoti šią veiklą ir gimtinėje, tačiau žiūrint į ateitį, o ir augant kompanijai, nebeužtektų resursų (visomis prasmėmis).
Dirbi su įvairiais šios vasaros festivaliais Lietuvoje. Gal galėtum atskleisti šiek tiek paslapčių, kokių tavo vežamų įdomybių išvysime Lietuvoje šiais metais?
Pamaniau, jog šią vasarą paskirsiu Lietuvai, kadangi artimas kraštas, o ir pažintys kolkas išlieka didesnės ir įtakingesnės.
Neišsiplečiant, svarbu paminėti britą Cain, kuris savo naujadarišku skambesiu dar nepasiekė daugumos, tačiau tie, kurie girdėjo, gerų žodžiu už menišką skambesį nepagailėjo. 12 metų veikiantis elektroninės muzikos žurnalas Igloo, išrinko jo leidinį (kuris, beje, išėjo Crackling Claps) vienu iš geriausių 2012-ais metais.
Moderniųjų šokių puoselėtojas bei prodiuseris iš Bulgarijos Genda atvažiuos kartu su savo debiutiniu live set’u. Jo muzika turi didžiulį ryšį su šokiu, todėl neatsitiktinai prodiuseris pasižymi broken beat/laužytu garsu, kuris yra tikrai vertas dėmesio. Abu juos galima bus išvysti festivalyje Supynės.
Kitas veikėjas – taip pat vaikinas iš UK Cholombian. Nemažą ratą klausytojų turintis electronic hip hop puoselėtojas susilaukė dėmesio ir iš BBC Radio 1. Netrukus bus galima parsipumpuoti jo nemokamą leidinį kartu su Crackling Caps skambesį labai atitinkančiais remiksais. O paklausyti jo gyvai bus galima festivalyje Satta Outside.
Pats esi atlikėjas ir kuri po pseudonimu Wine Not. Kaip ši veikla įtakoja tavo leiblo selekcijas? Ar pats lygini atlikėjus su savo skambesiu, stengiesi leisti kažką panašaus? Kaip tavo muzikavimas įtakoja leiblo veiklą?
Iš kurios pusės pažiūrėsi… Teisingiausia, manau, būtų pasakyti, jog mano veikla, kūryba ar patirtis leidžia nuspręsti tam tikrus žingsnius muzikiniu atžvilgiu iš production (prodiusavimo) bei management pusės (į tai įeina daug skirtingų faktorių/funkcijų). Asmeninis skambesys neturi nieko bendro su Crackling Claps, tiesiog mano muzikinis skonis ir supratimas yra platus, tai man leidžia neapsiriboti. Tad jeigu tik turėčiau 10 galvų ir 100 rankų, mielai dirbčiau su dar keliasdešimt leiblų, kurie propaguoja skirtingą skambesį/koncepciją.
Kaip atsirenki atlikėjus ir kaip išlaikai leiblo koncepciją? Kokius vardus galėtum išskirti?
Esu labai geranoriškas kiekvienai atsiųstai demūškei bei artistam, kurie rodo susidomėjimą. Jeigu kūrinys ir neatitinka standartų, matydamas potencialą ir duodamas tam tikrus note’us leidžiu visada jiems pasitaisyti. Esu labai pasišventęs naujiems bei jauniems artistams. Suprantu, kaip nesmagu būti nepastebėtam ir kokia laimė išleisti savo debiutą (patirta savu kailiu). Be abejonės, viskas turi praeiti pro mano ausis. Tai, kas vadinama nestandartu, įeina į leiblo konceptą. Jeigu tai pateikta bent truputį žmonėms suprantama muzika, galima manyti, jog tai yra galimas leidinys.
Ryškiausias atradimas – tai jau anksčiau minėtas Cain, kuris neabejotinai yra vienas iš ateities smūgių į elektroninės muzikos kultūrą.Muntelevenus skirtingais įkvėpimais kuriama muzika leidžia man būti įsitikinusiu, jog laukti sprogimo galima greitai. Tokio pat potencialo turi Genda, Bimbotronic ir net lietuvis Teffa. Tai pat kiek labiau pasižymėję pasauliniu mastu artistai kaip Cohoba, Cholombian ir Railster.
Crackling Claps didžioji dalis relyzų – nemokami online leidiniai. Ar planuoji toliau eiti šia vaga ar ketini pereiti į fizinį formatą? Kokia leiblo ateities vizija? Kokius įššūkius matai?
Hm.. Atvirai, tai tik vos keli leidiniai yra nemokami. Iki dabar planuoti vos 4. Neslėpsiu, darbe buvo keletas klaidų, visi jas darome ir mokomės, džiaugiuosi netgi tuo. Taigi, keletas leidinių yra peršokę iš oficialios į nemokamą platformą dėl semplavimo ar kitų sumetimų.
Manau, leisiu leiblui pasiekti didesnį lygį, o tuomet pereisiu ant plastmasės. Norisi judėti, o ne eiti į bankrotą, kai yra ir taip į ką investuoti.
Kuo skiriasi Crackling Claps ir Mozart Kind koncepcijos? Kas paskatino įkurti antrą leiblą? Kokios motyvacijos?
Yra muzikos ir atlikejų, kurie tiesiog negali sueiti į vieną vietą. Mozart Kind muzika skirta truputį kitokiam klausytojui. Muzika kiek rimtesnė. Tiesa, ne kokybės prasme, kad nenuvertinti kitų, bet skambesio.
Vėlgi, pats konceptas yra truputį pasikeitęs ir viskas ne visada yra idealu, bet koncentruojamės į tikresnius muzikantus, kurie gali atlikti muziką gyvai, kas sujungia instrumentalą, dainininkus ir t.t.
Čia yra žmonės su vizija, artistai iš didžiosios raidės. Bent jau ateinantys leidiniai yra tokie ir žada daug, mano galva.
Tai visgi, kokie tie slapti kriterijai, kaip atskirti tikrą talentą nuo eilinio vidutinioko, įsirašiusio krūto software’o į savo Mac’ą? Prodiuserių šiais laikais – labai daug. Ar nesvaigina ir neišmuša iš vėžių pasirinkimo įvairovė?
Kuo toliau, tuo, atrodo, vis sunkiau tai atpažinti. Iš tikrųjų, kartais visai nemuzikalus žmogus gali pagaminti unikalų kūrinį vien šių dienų technologijų dėka. Neturiu nieko prieš tai – tol kol žmogus yra gabus, kūrinys geras.
Tačiau klausydamas daugiau jo muzikos gali suprasti, ar tai buvo atsitiktinis gerai sulipdytas šmotas ar žmogus tikrai supranta ką daro. Kartais užtenka tik pakalbėti. O dažniausiai žmogaus kūrybingumą išduoda kūrinio aranžuotės, rodančios jo muzikinį supratimą ar išsilavinimą, bei šios industrijos naujienų bei žinių pritaikymas, kuris rodo išprusimą bei domėjimąsi.
Kokių leiblų veikla tau yra kaip pavyzdys? Kas tave įkvepia apskritai?
Nenorėčiau suspauti savo muzikinio spektro į rėmus, bet jeigu kalbėti apie pavyzdį, tai turbūt Ninja Tune kompanija yra viena iš tų, kuri stovi viršūnėje man asmeniškai. Ypač žinant, kaip leiblas yra išsiplėtęs ir kokiais artistais gali pasigirti. Na, vėlgi, subrandinta daugiau nei 20ies metu veikla duoda savo.
Kokie tavo kaip atlikėjo planai? Ar nusimato kokių naujų relyzų, gyvų pasirodymų?
Mano asmeniniai kūrybiniai planai sklando ore jau kelis metus.
Na, o jei nesiblaškant, tai netrukus pasirodys mano ir Cain bendras leidinys. Pirmą kartą gyvenime atradau žmogų, su kuriuo randu tiek bendro muzikoje. Negalvojau, jog taip nutiks ir labai džiaugiuosi. O ir mūsų skirtingi sugebėjimai, jeigu galima taip pavadinti, atneš naujadarą, ko visada galima tikėtis iš collaboration’ų.
