Voyvoda muzika – tarsi ryškus XX amžiaus pradžios Balkanų portretas su siaučiančiomis revoliucijomis, karais bei juodai baltuose archyviniuose kadruose išlikusia romantikos doze. Tiesa, viskas perfiltruota per aštrų 80ųjų goth rock/post punk garsą, ataidintį tiek šaltais sintezatorių viražais, tiek balkaniško folko motyvais. Taip, istorija bei Bulgarijos socialinė atmosfera šios grupės raidoje suvaidino nemažą vaidmenį, prasiveržiantį tiek melancholija, tiek sunkiai tvardomu pykčiu.
Tad kalbėdamas su grupės lyderiu Filipu jaučiau kažkiek panašumų su mūsų ankstyva sociokultūrine raida. Nuoširdžiame interviu pastarasis papasakojo apie savo meilę Vilniaus publikai, kūrybines ištakas, liūdną Bulgarijos situaciją, įtakas bei istorines peripetijas.
Jūsų muzika turi stiprias nacionalinio paveldo šaknis. Kaip įsivaizduoji jas šiandieniniame kontekste? Ar nemanai, kad nacionaliniam identitetui dažnai kyla įvairių vidinių bei išorinių grėsmių?
Stengiamės nežiūrėti į tai pro modernių laikų prizmę. Mes tarsi užstrigę XX amžiaus pradžioje. Ir, be abejo, mūsų muzikos šaknys slypi mūsų kultūriniam pavelde ir tradicijose, bet nevadinčiau jų nacionalinėmis, nes moderni tauta bando didžiąją dalį to paveldo ir tradicijų sunaikinti. Ypač tas pasakytina apie Balkanus, kuriuose vis bandoma tarp žmonių sukurti dirbtines sienas.
Kokia situacija Bulgarijoje su post punk scena? Ar daug judėjimų, grupių?
Post punkas Bulgarijoje šiuo metu yra merdėjimo stadijoje. 80ųjų pabaigoje ir 90ųjų pradžioje egzistavo stipri scena, bet dabar viso to nebėra. Ko gero, didžiausia ir intensyviausia čia yra hardkoro scena, nors pastaruoju metu atsirado daug naujų grupių sludge/doom scenoje, kas atnešė gaivių vėjų.
Kokia jūsų naujojo EP Who’s Killing the Great Chefs of Europe pavadinimo reikšmė? Ar tai metafora ar ironiškas pastebėjimas?
Tai ir metafora, ir ironiškas pastebėjimas apie dabartinę Europos būklę. Maniau, kad ši frazė puikiai tiks. Kaip žinai, ji paimta iš 1970ųjų Ted Kotcheff filmo.
Pastaraisiais metais stipriai išaugo susidomėjimas cold wave/goth/post punk žanrais? Ar jaučiatės esą viso to dalimi? Ar tai turi kokių atgarsių Bulgarijoje?
Užaugau klausydamasis visų klasikinių goth/post punk grupių, ir kai pradėjome groti, šios įtakos mums organiškai susiliejo su senais folko motyvais. Pastaruosius porą metų išaugęs susidomėjimas jautėsi visoje Europoje – tapo gerokai lengviau susiorganizuoti koncertus, turą. Tačiau Sofijoje viskas taip pat nyku kaip ir prieš penkis metus, kas galbūt nėra taip blogai, nes abejoju, ar mes norėtume būti kieno nors dalimi. Tamsi Balkanų natūra ir dvasia geriausiai jaučiai stagnacijoje, dėl savo nesėkmių kaltindama visus kitus. Tad norėtume tęsti šią tradiciją.
Lietuva ir Bulgarija turi bendrų kultūrinių taškų – Sovietų Sąjungos priespauda, reintegracija į Europos Sąjungą. Koks tavo bendras santykis su istorija šioje vietoje? Kokios vyrauja nuotaikos ir nuomonės Bulgarijoje dėl šių istorinių momentų?
Galbūt aš klystu, bet Lietuvai integruotis į Europą sekasi žymiai geriau nei Bulgarijai. Visuomenė čia labai susiskaldžiusi ir sunkiai atsigauna. Moralinė žala, sukelta sovietinio komunizmo, yra didelė ir žiauri – ji įgauna naujas formas ir niekur nežada trauktis. Mes labai stengiamės pamiršti šį istorijos tarpsnį bei išvengti jo įtakų savo muzikoje, bet, deja, tai neįmanoma.
Kokio pagrindinės tavo kūrybos įtakos? Kas tave įkvepia kurti?
Mitre the Vlach laikai bei jo gyvenimo istorija yra pagrindinė mūsų kūrybos įtaka.
Koncertavote įvairiose pasaulio šalyse. Kokia buvo geriausia vieta groti? Gal turite kokių įdomių pastebėjimų apie skirtingus šalių publikos niuansus? Ko tikitės iš Lietuvos?
Tiesą sakant, mūsų paskutinis koncertas Vilniuje man yra geriausias. Aš rimtai. Tad man labai džiugu, kad Arma mus pakvietė čia sugrįžti, ir aš tikiuosi, kad šis pasirodymas bus dar geresnis. Žolė Rytuose visuomet žalesnė. Ypač žiemą.
Kokia grupės atsiradimo istorija? Kokie veiksniai tą paskatino?
Grupė susikūrė Floridoje, kur aš tuo metu gyvenau ir studijavau. Man buvo pabodusi tuometinė mano grojama muzika ir norėjau daryti kažką kitko. Tad subūriau Voyvoda.
Kokią jūsų pavadinimo reikšmė? Ar už to slypi kokia istorija?
Taip, kad ir kaip nuobodžiai tai skambėtų, istorija visuomet slypi. Dalis mano protėvių buvo voyvodos ar turėjo voyvodas XIX amžiuje. Jų garbei pavadinau grupę Voyvoda.
Kokie kiti menai jus įtakoja? Ar domitės vizualiaisiais menais, literatūra ar skulptūra? Kaip tai atsispindi jūsų muzikoje?
Visos menos formos, kurias įkvėpė Mitre the Vlach, įkvepia ir mus. Tai atsispindi tiek muzikoje, tiek mumyse. Negaliu sulaukti, kol sėsime į savo mašiną ir šausime per pusę Europos į Lietuvą. Susiksim vasario 7ą ir 8ą!
Voyvoda gyvai vasario 7 dieną Vilniuje, kultūros bare Kablys (kartu su Sudden Infant, Any, Obšrr, Oorcharch) bei vasario 8 dieną Kaune, Punto Jazz palėpėje (su Sovijus, Tiese, Bruzgynai, Any). Organizatorius: Agharta.
