Eric Quach – be proto užimtas pogrindžio veikėjas. Tai vienas tų atveju, kai klausai ir mėgaujiesi keletu skirtingų projektų, net nežinodamas, kad už visų jų stovi tas pats žmogus. Taip aš mėgavausi klausydamas nuostabaus Thisquietarmy ir Aidan Baker relyzo A Picture Of A Picture, net nenumanydamas kad Eric slepiasi ir po mano seniai žinomo ir mėgiamo shoegaze/post rock projekto Destroyalldreamers vardu. Ir čia dar ne viskas. Šis veikėjas kuria svajingą dark ambient po Mains De Givre vardu, groja space rock trijulėje Parallel Lines, formuoja drone kilpas projekte Ghidrah. Taip pat vyrukas pasižymėjęs kaip dizaineris ir dailininkas. Visgi šiuo metu jo pagrindinis projektas – shoegaze/doom/dream pop darinys Thisquietarmy. Po šiuo vardu jis ir gros Vilniuje spalio 25 dieną. O iki tol kalbiname Eriką apie muziką, gyvenimą, kūrybą ir panašiai.
Tavo muzikoje – daug aliuzijų į jūrą bei kitus didingus kraštovaizdžius. Kaip jie tave veikia? Ar jie tau reiškia ramybę ar labiau dramatiškas, epines nuotaikas?
Dažniausiai muzikos vaizdiniai susiformuoja jau sukūrus muziką. Jie tiesiogiai bei netiesiogiai išreiškia bei perteikia mano vidines mintis bei emocijas. Man reikia jas išreikšti tam, kad galėčiau su jomis susigyventi. Šios aliuzijos dažniausiai man nereiškia ramybės, nes kai klausau savo muzikos jaučiu įtampą ar net nerimą, dažnai susijusį su asmeniniais dalykais. Žinoma, iš muzikos kylantys vaizdiniai (pvz.: gamtos peizažai) gali būti visai kitokie nei jų šaltinis, nes drone/shoegaze/dreamy skambesys dažnai mintyse sukelia taikius ir ramius vaizdus. Taip, iš dalies, aš tarsi konvertuoju bjaurumą į grožį.
Labiau žaviesi tyla ar triukšmu?
Tyla, nes ji – tarsi balta drobė garsams ir muzikai, tuo tarpu triuškmas jau yra kažkas primesto, bet jis yra visur ir beveik niekada nedingsta, tad turi su tuo susitaikyti ir jį taip pat panaudoti. Įkvėpimas ateina iš daugybės šaltinių, tokių kaip pasaulio aktualijos, politika, filosofija, klimatas, tragedijos, pasiekimai, asmeninės patirtys, nesėkmės, pastebėjimai, nuotaikos šuoliai, meilė, neapykanta, mirtis, gyvenimas – galų gale jie visi suplaukia į emocijas ir būna išreiškiami garsais.
Kaip kilo idėja įrašyti albumą su Aidan Baker ir kuo jis ypatingas?
Pažinojau Aidaną dar iki Nadja ir Thisquietarmy laikų. Dar 2005aisiais pirmąkart sugrojome kartu: aš su Destroyalldreamers, o Aidanas su Mnemosyne. Kartu įrašėme du albumus Orange ir A Picture of a Picture ir jie abu yra daugiau mažiau improvizacinio pobūdžio. Pirmas buvo įrašinėjamas per atstumą, dirbant atskirai ties savo partijomis, tuo tarpu antras buvo įrašinėjamas gyvai, būnant toje pačioje patalpoje.
Kuo skiriasi darbas vienam bei kolaboracijos?
Paprasčiausias atsakymas būtų, jog kurdamas vienas turi daugiau laisvės, tačiau tuo pat metu tarsi pats save riboji, tave riboja tavo įgūdžiai, idėjos, tuo tarpu grupėje turi būti pasiektas kompromisas, kad kūrybiniu rezultatu patenkinti būtų visi. Labiausiai mėgstu savo solinių projektų kolaboracijas, nes tai vienkartiniai įvykiai, kurie greičiausiai nepasikartos, tad tarsi nesi ilgam laikui įpareigotas.
Koks tavo muzikinis pagrindas? Labiau paveikė metalas ar shoegaze?
Kai pradėjau kurti muziką, mano pagrindinės įtakos buvo shoegaze bei post rock, bet pastaruoju mano muzikoje nesąmoningai atsiranda cold wave, doom metal bei black metal motyvų. Mane labai žavi ta svajingų nuotaikų bei sunkios muzikos kombinacija, kurios labai gausu šiuo metu.
Geriausia muzikinė patirtis?
Geriausi koncertai dažniausiai būna akustiškai neįprastose vietose, pvz.: kartą Bremene grojau MS Stubnitz, dideliame metaliniame žvejų laive, kuris garsui pridėjo metalinio rezonanso. Ta vieta mane mane įkvepė koncerto metu sugroti visą Vessels albumą. Taip pat koncertai didelėse katedrose. Tokioje vietoje grojau porąkart Hamiltone, kur tiesiog improvizavau atviroje erdvėje, o garsai atsimušę grįždavo tik po kelių sekundžių. Šios patirtys buvo gan galingos, nes naturalus aidas būdavo labai intensyvus bei stiprus, buvo tikrai sunku pritaikyti garsą aplinkai ir atrodė tarsi kaučiausi su kažkokiomis priešiškom garso jėgom. Šie pasirodymai buvo įrašyti ir bus išleisti Exorcisms pavadinimu vinilo formate Denovali leible.
Kokie tavo planai su kitais projektais? Ar sulauksime naujo Destroyalldreamers albumo?
Mains De Givre (mano dark ambient projektas su smuikininku) kitąmet išleis naują albumą Consouling Sounds leible. Parallel Lines (space rock trio) ką tik išleido albumą po Oxide tones ir Where Are My Records (Destroyalldreamers leiblas) vėliava ir greit pasirodys naujas relyzas Pirate Ship Records leidykloje.
Iš Destroyalldreamers pusės, deja nenusimato nieko, nes vienas narys gyvena kitame mieste, o likę du užsiėmę šeimyniniu gyvenimu, tad nepameluosiu sakydamas, kad artimiausioje ateityje nieko nebus.
Kaip tavo projektai tarpusavyje sąveikauja? Kurią dalį kiekvienas jų užima tavo muzikiniame pasaulyje?
Šiuo metu Thisquietarmy– mano pagrindinis projektas. Visi kiti projektai yra šalutiniai be didelio įsipareigojimo, kitiems nariams jie taip pat nėra pagrindiniai projektai, todėl viskas vyksta pasitaikius progai. Jokiu būdu neteigiu, kad mes į juos nežiūrime taip pat rimtai, tiesiog jiems yra skirtas kitoks laikas nei pagrindiniams, kad nesikirstų su prioritetais ir kitais gyvenimo aspektais.
Anksčiau užėmei rimtas inžinieriaus pareigas. Ar šis darbinis pasaulis kaip nors siejasi su kūryba ar yra visiškai atskiras?
Dirbau inžinierium septynis metus (iki 2009), neskaitant praktikos ir studijų. Būdamas inžinieriumi sukausi korporatyviniame pasaulyje ir, taip sakant, „rimtuose“ reikaluose, nes visas šis dalykas yra labai susijęs su visais materialaus pasaulio pagrindais, eina iki pat politinių bei ekonominių sistemų šaknų, taip pat visko, kas su tuo susiję. Be to, mano sielai buvo gan žalinga, kuomet aš 40 valandų per savaitę marinau save aplinkoje, kurios nekenčiau, bei tvarkiau kasdien visus minėtus dalykus. Visuomet jaučiaus depresyvus, nervuotas ir apatiškas, tad būtinai reikėjo kažko, kas padėtų išreikšti šias emocijas ir pabėgti nuo jų. Būdamas menininku/inžinieriumi gyvenau dvigubą gyvenimą, todėl turėjau pakankamai unikalų požiūrį į pasaulį, kurį išreiškiau savo muzika.
Nedirbu inžinierium jau tris metus ir tikiuos niekada neteks.
Tavo piešiniai – tarsi dar viena atskira sritis tavo meniniame pasaulyje. Iš kur semiesi tam papildomo įkvėpimo? Pieši iš natūros ar atkuri vaizdus mintyse?
Bendrai paėmus, piešiniai gimsta taip pat kaip ir muzika. Galbūt formos skiriasi, bet šaltinis – tas pats. Kalbant apie vizualiuosius menus, tai tampa vis labiau automatizuotu procesu, nes neturiu jokių išankstinių idėjų – tiesiog piešiu ir žiūriu, kas gaunasi. Galima teigti, kad kartais tokį pat principą taikau muzikai, ypač kai improvizuoju, nes dažniausiai mano kompozicijos gimsta iš improvizacijų metu atsiradusių idėjų, kurios vėliau išgryninamos. Jei kalbi apie mano ankstyvuosius ala impresionistinius piešinius bei paveikslus, tai buvo tiesiog eksperimentai įgūdžiams įvertinti, bet nemėgstu šitaip piešti, nes nebelieka vietos meninei saviraiškai.
Tavo paskutiniame darbe Resurgence girdime vokalą bei smuiką. Ar ketini daugiau eksperimentuoti su vokalais? Gal tavo muzikoje galima tikėtis daugiau kamerinių elementų (pvz.: ištiso orkestro)?
Tai ne pirmas kartas, nes šie dalykai jau buvo naudoti albumuose Unconquered (vokalas kūrinyje The Great Escapist) bei Vessels (smuikas A Spanish Galleon). Norėčiau eksperimentuoti su vokalais daugiau, bet iš manęs labai nekoks vokalistas. Mano pirmas bandymas buvo Joy Division koveris, o šiuo metu dirbu prie dar dviejų koverių su vokalu. Tikrai kviesiu Meryem bendradarbiauti ateityje, kai tik bus galimybė.
Nemanau, ar sugebėčiau savo kūryboje įpinti orkestrą, nes nesugebėčiau jam parašyti partijų (nepažįstu natų, nemokų jų rašyti), nebent tai būtų kolaboracija. Toks projektas būtų labai ambicingas ir aš nesijaučiu iki pribrendęs.
Geriausi naujokai scenoje?
Norėčiau išskirti Adrian Aniol iš Lenkijos bei Northumbria iš Kanados, du projektus, kurių relyzus išleidau savo mini leible TQA Records. Taip pat Talvihorros iš UK, kurie ten pat greit išleis splitą su Ekca Liena. Juos visus galite rasti čia: http://tqarecords.bandcamp.com/. Tai pat pastaruoju metu labai mėgstu Deafheaven, sutikau juos praeitą pavasarį turuodamas po Europą.
Padarei Joy Division koverį. Ar mėgsti post punk?
Taip, labai, nes post punk ir ankstyvasis 80’s new wave/alternative, mano nuomone, yra tobulas pakiliai tamsių pop struktūrų bei liudnų nuotaikų derinys. Šie žanrai – vieni mano mėgstamiausių, kurių klausau kasdien, o Joy Division – viena mėgstamiausių visų laikų grupių,todėl jie, be abejo, įtakoja mano muziką.
Ko galime tikėtis iš tavo gyvo šou?
Sunku pasakyti, nes viskas priklauso nuo bendros atmosferos, garso sistemos, nuotaikos. Kiekvienas šou – unikalus, o mano programa – gana lanksti, tad gali būti keičiama priklausomai nuo aplinkos. Kartais groju visiškai improvizuotą programą, kartais gyvai atkuriu konkrečių kūrinių struktūras. Jei būna galimybė rodyti vizualizacijas, pasitelkiu jas, nes pats jas ir kuriu, atskirai su jomis repetuoju. Garso prasme, galima išgirsti tiek lengvo ir švelnaus ambient, tiek garsių, triukšmingų tamsių gitarinių sienų, intensyvumas, kylanti įtampa taip pat gan dažni. Taip pat nenaudoju playback’o (tik pavienius bugnų loopus), kiekvienas garsas formuojamas gyvai, realiu laiku, pasitelkiant gitarą ir efektus. Bet kuriuo atveju, publikai tai bus intravertiška bei intensyvi patirtis.
Thisquietarmy kartu su kitais šauniais Kanados post/shoegaze/drone metal atstovais AUN spalio 25 dieną gros XI20 klube Vilniuje. Organizuoja Charivari.lt.
