Nors norvegų penketuko The Samuel Jackson Five skambesys dažnai priartėja prie post rock paribių, šie šiauriečiai pasitelkia plačią muzikinę paletę ir nebijo eksperimentuoti su jazz, folk, prog, kraut ar modernaus indie roko sąskambiais. Skaičiuojantys jau 13 karjeros metus, šie vyrukai – vienas įdomesnių Oslo roko scenos fenomenu. Pavargę nuo instrumentinio post rock klišių, jie atsiribodami nuo stiliaus kanonų tarsi suteikia šiam skambesiui naują kvėpavimą. Išlaikydami skambesio gelmę bei naratyvumą, jie nesibaido paprastumo bei tradiciškesnių roko muzikos formų. Tas jiems puikiai padeda išlikti žaismingiems ir rimtiems vienu metu.
Gegužės 26 dieną Lofte įvyksiančio koncerto proga pakalbinome gitaristą – multiinstrumentalistą Thomas Meidell bei būgnininką Stian Tangerud. Vyrukai atskleidė įdomius grupės ryšius su astronautais bei NASA, kūrybinio proceso detales, meilę Rytų Europai, Norvegijos scenos ypatybes bei, žinoma, savo muzikinio pasaulio niuansus.
Esate įkvėpti ir urbanizmo, ir gamtos. Kas jums svarbiau? Kaip miestas ir gamta, jų santykis veikia jūsų muziką? Ji labiau urbanistinė ar natūralistinė?
Thomas: Manau, šitoje vietoje egzistuoja savotiškas dvilypumas – didžioji dalis mūsų yra gimę ir augę priemiesčiuose, esančiuose arti didelių miestų. Bet tuo pat metu mes turėjome lengvą priėjimą prie žalių erdvių bei miškų. Tačiau net jei dauguma mūsų supranta pajūrio ir miško kaip rekreacinių zonų privalumus, visi mes dėl įvairių priežasčių apsistojome Osle, sostinėje bei didžiausiame šalies mieste. Tad, manau, iki tam tikro lygio mus įkvepia tiek miestas, tiek gamta, nors kalbant apie muziką, tas ne visada pasireiškia tiesiogiai.
Paskutiniame albume jaučiami stilistiniai pakitimai. Kas paskatino šiek tiek nusigręžti nuo post rock? Kokias naujas įtakas atradote?
T: Visuomet klausėme įvairios muzikos. Nuo pat pradžių nesistengėme būti post rock grupe, tiesiog norėjome groti ir kurti muziką. Manau, klausytojai ir kritikai tiesiog įbruko mus į šią kategoriją.
Viskas įvyko organiškai – tapome vyresni, muzikinių žinių bagažas plėtėsi ir to pasėkoje vystėsi ir plėtėsi mūsų muzikiniai skoniai.
Net turint galvoje pirmuosius albumus, mes niekada nebuvome gryno post rock grupė. Manau, tokios 60ųjų bei 70ųjų progressive bei kraut rock grupės kaip King Crimson, Camel, Yes, Can, Kraftwerk, Bo Hansson ir ankstyvieji Pink Floyd bei įvairūs naujesni atlikėjai kaip Broken Social Scene, Flaming Lips, Motorpsycho, At The Drive In, Nine Inch Nails, Battles, Esbjörn Svensson Trio (ir t.t.) mums daro svarbesnę ir didesnę įtaką nei bet kuri post rock grupė.
Naujame albume yra gana nemažai aliuzijų į kosmosą (pvz.: kūrinys Radio Gagarin, kosminis albumo viršelis). Ką tai reiškia? Ką jums reiškia kosmosas, astronomija? Kokia albumo viršelio reikšmė? Ar tai kažkokia savarankiškai egzistuojanti ekosistema, skraidanti kosmose bei ieškanti naujos gyvybės? Kokią įtaką jums daro visatos begalybė bei astronomija?
T: Viskas tarp mūsų prasidėjo humoro forma. Mūsų bosistas/klavišininkas visada kalbėdavo, kaip jis norėtų ant viršelio kažko primenančio 2001: Cosmic Odyssey.
Mes taip pat intensyviai rijame dokumentiką bei knygas apie pirmuosius astronautus. Jau turėjome kūrinį Easily Misunderstood, įkvėpta Apollo 11 astronauto Michael Collins, o dirbant ties nauju albumu kaip tik skaičiau knygą apie Jurijų Gagariną, tad nusprendėme pagerbti ir jį.
Viršelio piešinys yra paimtas iš 70ųjų NASA AMES tyrimų centro projekto, kurio metu jie pasamdė menininkus, kad jie pavaizduotų, kaip galėtų atrodyti potencialus kosmoso užkariavimo bei kolonizavimo projektas. Gitaristas Thomas Kaldhol susiekė su NASA ir gavo leidimą piešinį naudoti. Tad išeina, kad mūsų grupė turi kontaktą su NASA. Kietai, ar ne?
Taip pat yra aliuzijų į Rusiją. Ką jos reiškia? Ar kada buvote Maskvoje? Kaip tai jus įkvėpė?
Stian: Grojome Maskvoje prieš keletą metų ir, taip, tai buvo puiku. Mes palaikome kontaktą su keletu žmonių iš ten, vienas kurių net nukeliavo iki Vokietijos ir Ukrainos, kad mus pamatytų. Kaip atvykėliams iš Vakarų Europos, Rusija ir Rytų Europos šalys mums yra egzotika ir tai, kol kas, yra smagiausios vietos turuoti. Galima teigti, kad esame kiek pamišę dėl rytų.
Kokia roko scenos padėtis Norvegijoje? Kokia indie/post rock situacija šalyje?
T: Norvegija turi tikrai intensyvią muzikinę sceną. Šiuo metu ten yra tikrai daug indie grupių, savo garse naudojančių shoegaze bei post rock elementus. Keletas dėmesio vertų vardų: Angelica’s Elegy, Team Me, Hanne Kolstø, Meta Forever, Gin And Tonic Youth!, Hypertext. Jei nežinai Jaga Jazzist ar Motorpsycho, privalu jų paklausyti. Pastebėjau, kad maždaug praeitais metais atsirado šiek tiek naujų norvegiškų grupių, grojančių Explosions In The Sky/GY!BE/Mogwai/Isis stiliaus post roką. Nesu gerai su jomis susipažinęs, bet tie, kas mėgsta tokią muziką, turėtų išbandyti Spurv, Caves Of Steel ir Fleur De Lis.
Jūsų muzika – gana kinematografiška, kai kurios kompozicijos yra tarsi naratyvai, muzikinės istorijos. Ar jus įtakoja nemuzikinės meno šakos (pvz.: kinas, vizualieji menai, literatūra)? Kaip panaudojate šias įtakas muzikoje? Ir kokios jos?
S: Iš dalies, įtakoja. Visi turėjome reikalų su aukštosiomis literatūros formomis. Sigmundas analizavo Dantės Inferno, o kitas grupės narys dirba bibliotekininku. Thomas K. dirba dizaineriu, tad vizualieji menai visada stūkso pašonėje. Bet pop kultūros įtakos, manau, yra stipresnės. Pavyzdžiui, mūsų kūryboje yra nuorodų į Britney Spears, tik neklauskite, kodėl.
Post rokas pasižymi sudėtingomis kūrinių struktūromis, neįprastai melodijų posūkiais. Kaip kuriate savo kompozicijas? Ar tai spontaniškas, improvizacinis procesas ar labiau esate linkę viską planuoti, apskaičiuoti? Kaip išlaikote ribą tarp tradicinio dainų rašymo bei eksperimentavimo?
T: Nesutinku dėl post roko apibrėžimo. Didžiojoje dalyje šiuolaikinio post roko nerandu nieko stebinančio ir jis yra labai nuspėjamas bei kupinas klišių. Tiesa, šioje vietoje norėčiau išskirti tokias grupes kaip Adebisi Shank, Sleepmakeswaves, Tortoise, Battles and Do Make Say Think. Bet tai tik mano asmeninė nuomonė, manau, kad yra ir daugiau gerų grupių, tiesiog aš jų dar negirdėjau.
Grupei susikūrus, Sigmundas buvo pagrindinis muzikos autorius. Tiesa, dalį muzikos kurdavome kartu repeticijų metu. Bet darbui bei šeimyniniam gyvenimui beužimant vis daugiau laiko, mes nebeturime tiek laiko repeticijoms. Tad turime veikti kitaip. Dabar kūrinys prasideda nuo Sigmundo, mano ar, iš dalies, Thomas K. idėjos. Tada dažniausiai aš, Sigmundas arba Kaldholas kartu įrašome kūrinio demo, ir šiek tiek su juo pasižaidę, pateikiame ją grupei ir bandome atlikti kartu. Tada dažniausiai derinamos ir keičiamos skirtingos kūrinio dalys. Kai kuriuos kūrinius atliekame gyvai, kol galų gale nusistovi galutinė versiją, kurią įrašinėjame. Kiti kūriniai yra pabaigiami ir galutinai suformuojami įrašinėjimo proceso metu ir, greičiausiai, niekada nebus atliekami gyvai. Taigi, galima teigti, jog mieliau pasitelkiame apgalvotą bei suplanuotą kūrybinį procesą nei improvizaciją, net jei ir sukuriame kai kuriuos kūrinius žaismingai improvizuodami.
Jūsų skambesys melancholiškas, bet tuo pat metu pozityvus, net optimistiškas. Kokias emocijas stengiatės perteikti muzika? Kokios emocijos jus įkvepia?
T: Mes, norvegai, turime ilgas ir šaltas žiemas bei trumpas vasaras. Paskendimas apmąstymuose žiema, belaukiant šiltesnių saulėtų dienų (net jei didžiąją dalį vasaros dažniausiai pralija), iš dalies veikia.
Kokias emocijas stengiamės perteikti? Hmmm… Mes, kaip ir daugelis, esame paprastos, bet kartu ir sudėtingos, būtybės. Muzikoje stengiamės išlikti žaismingi. Žaismingi, bet rimti.
Galiu atsakyti tik už save. Man tai dažniausiai yra būdas išsigryninti jausmą (ar tai būtų pyktis, džiaugsmas, nerimas, viltis).
Manau, gyvenimas mane įkvepia visomis prasmėmis. Tai liečia tiek geras, tiek blogas patirtis. Stengiuosi perteikti šias patirtis ir su ja susijusius jausmus garsais bei dainomis. Man jos gali turėti kažkokią specifinę reikšmę, bet tuo pat metu man nėra svarbu, kaip tas emocijas interpretuos klausytojai ar kiti grupės nariai.
Jūsų grupėje – nemažas kiekis narių. Kaip randate kompromisą tarpusavyje? Ar turite panašų muzikinį skonį? Kaip pasiskirstote vaidmenimis? Ar visi dalyvaujate kūrybiniame procese? Ar sunku pasiekti visus tenkinančio rezultato?
T: Dažniausiai laimi tie, kas labiausiai įtikinėja ir turi tvirčiausią nuomonę. Bet stengiamės viską išspręsti taip, kad niekas neliktų nuskriaustas ar nepatenkintas. Mūsų skoniai ir įtakos kartais skiriasi, tad pasitaiko, kad dalis mūsų turi priimti daugumos nuomonę.
Per 10 metų daugiau mažiau pasiskirstėme vaidmenimis. Sigmunas (bosas/klavišai) dažniausiai tvarko reikalus su bukingu ir rūpinasi logistiniais turo aspektais. Stian rūpinasi promo reikalais bei bendrauja su leiblu. Thomas K. atsakingas už meninį apipavidalinimą. Aš daugiausia dirbu prie muzikos įrašinėjimo. O kiekvieno įsitrukimas į kūrybinį procesą metams bėgant keičiasi.
Kokia jūsų pavadinimo istorija?
T: Kaip suprantu, teiraujiesi apie mūsų grupės pavadinimą. Pavadinimą pavogėme iš vieno mūsų draugo. Jis planavo sukurti taip pavadintą soul/r’n’b koverių grupę. Bet savo pirmajam koncertui festivalyje turėjome susigalvoti pavadinimą plakatui. Kiek apsvarstę bei atmetę tokius variantus kaip Super Mega Alien Killer Woodpeckers From Mars, apsistojome ties dabartiniu pavadinimu. Mūsų draugas visvien taip ir nesukūrė grupės. Tada galvojome, kad eigoje pavadinimą pakeisime. Bet štai praėjo jau 10 metų ir mes vis dar puikuojamės šiuo šauniu vardu…
The Samuel Jackson Five ir Lento gyvai gegužės 26 dieną Lofte, Vilniuje. Organizatoriai – ChariVari.
