St Cheatersburg – spalvotieji estų pankai, kurie šiomis dienomis atvažiuoja pagroti į Lietuvą. Ta proga pokalbis su grupės lyderiu – vokalistu Chungin.
Perspėjame: jog tai, ką jis nori pasakyti tampa aišku ne iš karto. Skaitykite du kartus.
Jūsų muzika gana drąsi – ar temos dainoms išsivysto natūraliai ir netikėtai, o gal jūs sąmoningai siekiate atkreipti dėmesį į tam tikras problemas, provokuodami klausytoją?
Svarbu išsiaiškinti, ką konkreti daina sako man pačiam, suvokti, apie ką ji, tuomet darau, kaip aprašyta klausime. Kartais tai tikrai nelengva, bet idealiu atveju pavyksta. Aš ieškau įtampos ir trinties, kuri mane intriguotų, tada ji sujaudins ir kitą žmogų. Mano mėgstamiausios temos yra balandžiai, seksas ir nesiliaujanti individo ir visuomenės tarpusavio kova.
Ar manot, kad šiais laikais muzikantai turėtų prisidėti prie įvairių socialinių ir politinių problemų sprendimų, reikšdami savo požiūrį per muziką? Ar tai vis dar aktualu ir reikalinga nepriklausomose šalyse, lyginant su to svarba, pavyzdžiui, sovietmečiu?
Ši laisvė, kurią turime šiandien, yra labai geras, bet apgaulingas dalykas. Visuomet egzistavo prieštaravimas tarp individo ir institucijų. Valstybė ir žmogus yra didžiausi priešai ir šito niekuomet nevalia užmiršti, nes tą akimirką, kai tai pamirši, tave iškr…
Apskirtai nėra lengva kalbėti apie sudėtingus dalykus, neprarandant savo ,,kietumo“. Džonas Lenonas tai gebėjo labai gerai – dainuodavo apie sunkiausius dalykus, išlikdamas ramus kaip Jėzus. Manau, Lenonas netapo patetišku, nes savo vėlyvąsias dainas rašė savo kūnu, o ne protu. Tikrai, tikrai. Tai dar vienas įrodymas, kad kūnas kuria šaunius dalykus, o protas viską iškraipo.
Taigi dabar aš mėginu išsiaiškinti, kaip rašyti dainas ir tekstus, pasitelkiant savo kūną, o ne protą. Aš privalau išmokti ignoruoti tą balsą savo galvoje ir suvokti, ką nori pasakyti kūnas, nes aš esu gyvūnas ir tas balsas galvoje yra tik evoliucinė klaida. Tarp kitko, didžiąja dalimi dėl to pasaulis toks suknistas. Būtent iš to kyla didžiausias blogis, iš Proto. Valdžia ir įvairios institucijos yra proto palikuonys. Mes turime su tuo dorotis. Ir atsikirsti jiems savo kūnais.
Kaip bendrai vertintum Estijos muziką? Ar alternatyvioji scena turi daug erdvės?
Kaip tik anądien su draugais apie tai diskutavome. Tai neįtikėtina. Daugiausia tai estiška mainstreaminė muzika, nuo kurios gali apsivemti. Yra ir gerų grupių, pasirodymų, bet bendrai tai šūdina muzika, užimanti TV ir pagrindinių radijo stočių eterį. Aš nejuokauju, ji labai varginga. Eilinio esto muzikinis skonis labai prastas. Kartais dėl to būnu be proto piktas.
Kalbant apie pogrindį, buvo ir yra labai geros muzikos, dėl kurios išties didžiuojuosi. Bet visos scenos yra labai mažos, nes klausytojų Estijoje per mažai ir didžioji populiacijos dalis tiesiog nemėgina kastis iki geros muzikos. Jie tiesiog nenusipelnė savo ausų.
Kokį Estijos kultūros fenomeną apibrėžtum kaip svarbiausią?
Anksčiau buvo slidinėjimas, bet dabar, laimei, ši karštinė baigėsi, nes niekas nebeparveža medalių iš Olimpinių žaidynių. O kalbant rimtai, manau tai žodžio laisvė.
Kokios estų muzikos kūrėjus ir atlikėjus patartumėt atrasti užsieniečiams?
Mano mėgiamiausi: Vennaskond, Psychoterror, Metro Luminal, J.M.K.E, Röövel Ööbik, Kitty Albino, Holy Motors, Maria Faust, Mart Avi.
Kiek jums patiems svarbūs tekstai?
Tekstai man svarbūs, bet stengiuosi jų nepriimti pernelyg rimtai. Mėgstu miglotai skambančius tekstus. Neapkenčiu, kai prie albumų nėra pridėtų tekstų.
Kaip manot, ar kūrėjai gali formuoti klausytoją? Kokios savybės reikalingos, kad gebėtum tai daryti?
Manau viskas, ką mes vartojame, mus formuoja tiek fiziškai, tiek protiškai. Kūrėjui reikalingas geras kontaktas su vidiniu ir išoriniu pasauliu, svarbu būti sąžiningam ir tiksliam, kad paliestum kitų sielas. Žmonėms reikia suteikti akimirkų, kurias jie atpažintų, bet tuo pačiu išliekant paslaptingu, neišduodant visko. Galiausiai, nederėtų nuvertinti klausytojų, niekas nenori, kad su juo elgtųsi kaip su turinčiu negalią. Taip pat nederėtų pernelyg gudrauti.
Kur dar galime paklausyti jūsų muzikos?
Bandcamp, Vimeo, Youtube, Facebook, etc. arba St Cheatersburg Google paieškoje.
Dabartiniai jūsų planai?
Tuoj pradėsime savo nedidelį turą po Pabaltijį, Lenkiją, Berlyną, vasarą grosime įvairiuose festivaliuose, vienas iš jų Laba Daba Latvijoje. Iš esmės turime daug sunkaus darbo su naujais kūriniais studijoje, reikia susiimti. Buvome tinginiai kaip velniai ir tai visai nepadeda. Mums reikia asmeninio trenerio. Rimtai.
Gal aš ko nors nepaklausiau, o jūs labai norit pasakyt?
Išlaisvink savo vidinį balandį!
A, kas čia su tais balandžiais? (Galėtumėte paklausti!)
Balandis yra mūsų totemas, tikime, kad balandis yra mūsų protėvis, iš kurio kilome. Balandis tiesiog yra būdas būti ir išsilaisvinimo iš taisyklėmis įrėminto buržuazinio gyvenimo planas. Tai prasideda nuo pat gimimo ir formuoja iš tavęs suaugusįjį. Aš šlykščiuosi suaugusiais. Jie mano, kad žino, kaip viskas turėtų būti, bet iš tiesų tai nežino. Niekas nežino. Todėl jie siekia viską paversti į tai, kokiais yra jie patys, o tai yra pasibjaurėtina. Tai daro juos kvailus ir agresyvius. Myliu vaikus, senus žmones, psichinėmis ligomis sergančius žmones ir, žinoma, balandžius. Dėl to, kad jie laisvi ir nekalti. Todėl nebūkit tokiais, kokių jie tikisi, tiesiog būkit. Dėjau ant pagarbos. Pralinksmėkim 🙂
Kalbino Tamsaulė
St Cheatersburg koncertuoja:
šiandien (penktadienį) Liverpool bare Vilniuje
rytoj (šeštadienį) Largo klube Kaune
