Mini interviu su Spiritual Front

Prieš finalinį Varėnos festivalio Verpetai 2010 koncertą spėjome pasikalbėti su italų neofolk gaujos Spiritual Front šefu Simone Salvatori.

Kuo skiriasi jūsų naujas albumas nuo ankstesnių?
Mes gerokai patobulinom jo garso kokybę, technines charakteristikas. Nuo Armageddon Gigolo išleidimo praėjo beveik penki metai. Jei pamenate mūsų pirmus albumus, jie buvo gana šiurkštūs, neišdirbti ir skambėjo labiau kaip solo projektai. Dabar mes turime geresnę studiją, geresnę techniką, geresnes masteringo galimybes. Muzikoje niekas nepakito. Pakito tik jos įrašymo priemonės. Bet nepavadinčiau naujo albumo popsovesniu. Tiesa, mes niekada negrojome black metal ar industrial.

Koks jūsų santykis su retro ir post moderniąja kultūra?
Techniškai mes modernūs. Bet su praeitimi mus sieja labai stiprūs ryšiai. Man labai patinka Frank Sinatra ar Ennio Morricone, taip pat senų filmų garso takeliai. Italijoje mes turime labai geras sountrackų tradicijas. Kad ir Fellini filmų garso takeliai. Mes tarsi stengiames sujungti retro ir modernią eras. Mes negalime pamiršti praeities.

Kaip apibrėžtum nihilizmą ar suicide pop?
Labiau pastarasis terminas. Tai – ironija. Savotiškas kontrastas. Pop irgi turi savito tragizmo. O savižudybė – tai tarsi gyvenimo nepriėmimas. Žmonės dažnai žudosi ne dėl to, kad jiems gyvenimas nemielas, bet jie tiesiog negali jo priimti. Tai – labai stipri pozicija.
Anot mūsų šitame termine slypi ironija.

Kokios jūsų kino įtakos?
Mėgstu Fellini filmų atmosferą. Taip pat Passolini. Ypač pastarąjį. Jis palietė Romos darbininkų klasės temas, kalbėjo apie žiaurų žmonių gyvenimą, taip pat gilinosi į žmogaus prigimtį. Pats esu iš Romos, o daugumos Passolini filmų veiksmas vyksta būtent ten.

Kaip tavo tekstai siejasi su tavo gyvenimu?
Labai. Kitaip negalėčiau jų dainuoti. Tiesa, galėčiau dainuoti apie karą ar politiką, bet man tai neįdomu.

Kas tau daro šukuoseną?
Kirpėja.

Atrodai kaip Morrissey.
Man patinka Morrissey.

Labiau Morrisey ar David Gahan?
Morrisey. Su juo užaugau.

Kas iš dabartinių grupių labiausiai patinka? Gal kas įdomaus neofolk scenoje?
Nesu didelis neofolk fanas. Mėgstu įvairią muziką: nuo indie iki 80ųjų stuffo. Iš neofolkerių mėgstu Sonne Hagal. Bet nesu šios scenos fanas. Mėgstu seną EBM. Iš naujų patinka Container 90.

Kaip reaguotum pamatęs savo video per MTV?
Maloniai nustebčiau. Bet mes tikrai nesame ta grupė, kurią rodytų MTV.

Ką naujo pamatysime šiame pasirodyme?
Pristatome naujo albumo kūrinius.

Jūsų muzika gausi kontrastingų emocijų. Kaip jos persipina? Kaip siejasi?
Gyvenime – gausus kontrastingų emocijų. Juk jaučiame jas visas. Žmonės nėra stiprūs. Dažniausiai juos supa įvairių jausmų verpetai. Apie tai ir dainuojame.

Kodėl jūs geresni už ORE?
Mes labai skirtingos grupės, nors ir turime bendrų taškų. Su Tomu esame geri draugai. Spiritual Fornt nėra geresni. Tiesiog kitokie. Galų gale, esame iš skirtingų šalių. ORE yra beveik Tomo solinis projektas, o aš groju su grupe. Man jie patinka. Tai tiek.

Tu labai diplomatiškas. Dar norėtume paklausti apie Sad Almost A Winner klipą. Ten paliečiama homoselsualumo tema…
Galbūt šiuo atveju svarbiau pati klipo istorija. Svarbiausia – meilė, o ne lytinė orientacija. Kartais istorijos apie homoseksualus paskatina labiau įsigilinti į save, į tuos aspektus, apie kuriuos dažnai nesusimąstai. Kas liečia gėjus ar lesbietes, juk žmonės negali mylėti to, ką jiems liepiama mylėti ar jausti. Kitu atveju, jie priversti gyventi dvilypį gyvenimą. Pabandykite save įsivaizduoti homoseksualo vietoje. Manau, tai kažkiek padeda padaryti su tuo susiję kūriniai. Dėl to man ir patinka kai kurie filmai šia tema. Šokiruoti gali viskas, kol neįsijauti į kitokią situciją. Viskas, kas nekasdieniška ir neįprasta. Jei vieną dieną suprasčiau, kad esu gėjus, manau, pasiduočiau tam. Aš to nebijau. Nereikia bijoti savęs kitoje situacijoje. Tam turi kartais nugalėti save.

Lietuva – gana konservatyvi šalis tuo klausimu.
Dalis žmonių patys nežino, kad tokie yra. Visada yra galimybė tam atsiskleisti. Kiekvienas gali staiga sužinoti tai apie save. Viską padaro aplinkybė. Jei staiga prieš tave bus didelė suma pinigų, tu gali susivilioti ją paimti. Ne dėl to, kad tu vagis. Tiesiog aplinkybes tave pastūmėjo taip pasielgti, tau buvo suteikta proga. Gal kažkas permiegojęs su vyru, sužinos, kad jam tai patinka. Kitam tokia proga gali ir nepasitaikyti. Mat kultūra kartais priverčia mus gyventi kitokį gyvenimą, ne pagal mūsų prigimtį ar norus. Dažnai mums viską primeta valdžia.

Kodėl pasirodymų metu dėvite kostiumus?
Nes esame grupė, o kai prasideda kalba apie sceninį įvaizdį, užverda ginčai. Taigi, kostiumas – optimaliausias kompromisas.

Pabaigai – mįslė: kuris iš šešių pižonų negroja Spiritual Front?