Jake Williams pirmiausiai išgarsėjo kaip RX. Jo pirmi šokių muzikos įrašai (Son of a Gun [1994], There’s Nothing I Won’t Do [1996]) buvo parduoti daugiau nei 500.000 kopijų tiražu. Vėliau jis panoro mažiau afišuotis ir pasislėpė už šuniuko Rekso komiksų, kuriuos pats ir paišė.
2008-ais metais Jake išeido kol kas vienintelį albumą The Rex The Dog Show, kuris susilaukė nemenkos sekėmės. O šiemet (po 9 metų pertraukos) jis gan tvirtai sugrįžo į Kompakt rikiuotę su dviem kietais singlais: Sicko ir You are a Blade.
Gruodžio 31 dieną Rex The Dog atvyksta į Opium klubą su misija padėti sostinės gyventojams ir svečiams pasitikti naujuosius.
Iki tol Rekso šeimininkas sutiko atsakyti į kelis klausimus.
Sveikas, Džeikai, kaip laikosi Reksas?
Jam viskas gerai, šiuo metu miega. Gavo per daug pietums.
Koks Rekso mėgstamiausias maistas?
Jam patinka viskas, kas iš tikrųjų nėra skirta jam ir dalykai, kurie iš tikrųjų nėra maistas, pvz. laidai, pirštinės, nuotolinio valdymo pultai…
Praėjo nemažai laiko (nuo 2008 metų) iki kol grįžot į Kompakt leidyklą šiemet. Ką darei tuos 7 metus? Ypač per paskutinius du metus nuo 2013, kuomet nepasirodė nei vienas tavo kūrinys.
Na, mes leidome muziką tarp ano seno ir dabartinio naujo Kompakt periodų. Leidomės pas Mute Records, Kitsuné ir savo nuosavame leible. Tą dviejų metų laikotarpį, apie kurį užsimeni, praleidom studijuodami elektroniką bei mokydamiesi gaminti sintezatorių modulius ir kurdami muziką jų pagalba. Taip pat šio laikotarpio metu vaikščiodavom į vakarėlius ir leidom laiką su Kompakt bičiuliais užkulisiuose.
Grįžtant į 2004-uosius: kaip tavo pirmas singlas atsidūrė pas Kompakt? Kodėl ze džermans?
2004-tieji buvo visai kitokie laikai, geriausias būdas rasti muziką tuomet vis dar buvo nueiti į įrašų parduotuvę. Mėgdavau lankytis Londono muzikos krautuvėje Koobla ir ten dirbanti mergina pastoviai man būdavo labai paslaugi bei išklausydavo, ko noriu. Ji vis rekomenduodavo Kompakt įrašus ir tokiu būdu pamilau šią leidyklą, tiek muziką, tiek jų apipavidalinimą. Kuomet sukūrėm Prototype sugalvojom paprasčiausiai „sužaisti“ nusiunčiant demo įrašą ir pažiūrėt, ar jie susidomės. Jie užtrūko su atsakymu, tačiau vieną dieną Michael Mayer man atsiuntė el. laišką rašydamas „norėtume užrezervuoti šitą, ar turit daugiau?“. Tai buvo gera diena.
Man žiauriai patinka jūsų I Can See You, Can You See Me? gabalas. Skaičiau, kad jį „padarėt“ su tuo pačiu sintezatoriumi, kurį Depeche Mode naudojo įrašinėdami Just Can’t Get Enough. Jūs taip pat remiksavot Photographic. Kokią įtaką DM turėjo jūsų skambesiui (jei išvis turėjo)?
A, tai Roland SH1. Jį galima pamatyti Just Can’t Get Enough klipe. Neįsivaizduoju, kaip jie išgavo tokį riff skambesį (jis toks „guminis“ ir lankstus), tačiau būtent dėl to pirkau SH1. Depeche Mode iš tikrųjų padarė didžiulė įtaką. Tuo laikotarpiu, nuo 1981 iki gal 1994, nebuvo nieko, kas skambėtų panašiai į juos. Tą muzika labai daug reiškia, mano muzikinis pasaulis būtų absoliučiai kitoks be Depeche Mode.
Ar pastebėjai, kad Depeche Mode visuomet buvo labiau vertinami Vokietijoje nei Didžiojoje Britanijoje? Ar manai, kad panaši situacija su Reksu – tik sutapimas?
Visai neseniai tai girdėjau, tačiau niekad nepatyriau. Augdamas 80’s ir 90’s laikmečiu Didžiojoje Britanijoje pastebi tik tai, kas tavo panosėje. Man jie (DM) buvo milžiniški. Nesu tikras, ar pritarčiau dėl Rekso didesnio žinomumo pas vokiečius. Manau, mes vis gan nežinomi.
Savo debiutinį (ir kol kas vienintelį) albumą išleidot nuosavame Hundehaus Records leible. Koks šios leidyklos likimas dabar?
Ji ant ledo. Kurį laiką leidykla tarnavo savo tikslui, tačiau pastaruoju metu ji nėra reikalinga.
Remiksavai Röyksopp, Robyn, The Knife, iamamiwhoami… Kas tai per „dalykas“, kurį turi skandinavų sythpoperiams?
Ha ha, jie kuria geriausią pop muziką.
Tavo naujausia produkcija yra mažiau euforiška/spalvinga, kiek šaltesnė ir labiau „suvaržyta“. Kas nulėmė tokius pokyčius? Girdėjau, kad tau patinka Gesaffelstein (panašu, kad turim panašų muzikinį skonį). Ar tai jo kaltė?
Iš tikrųjų naujausią mano medžiagą įtakojo kur kas labiau asketiškai skambantys dalykai, kaip Andy Blake Cave Paintings įrašai. Barnt taip pat yra labai įkvėpiantis. Visa tai yra apie apsinuoginimą iki esmės ir, tikiuosi, apie tapimą stipresniu ir aiškesniu. Mums dar daug darbo priešaky.
Papasakokit apie privalumus, kuriuos jums suteikia individualiai sukonstruoti sempleriai ir moduliniai sintezatoriai.
Tai smagu! Įdomu bandyti dalykus ir generuoti garsą bei tuo pačiu būti atsakingam už tai, kaip viskas vyksta. Ši įranga suteikia galimybę įvykti daugeliui smagių atsitikimų, kadangi nėra išankstinių nustatymų (presets). Taip pat tai yra savotiškas priešnuodis visur esantiems ir nuobodiems kompiuteriams.
Kodėl turėtume ateiti į tavo pasirodymą gruodžio 31 dieną Vilniuje?
Nes bus smagu!
P.S.
2007-ais Reksui sukako ketveri. Pagal mano skaičiavimus šiemet jam turėtų 12 metų. Ar jis ne per senas gyviems pasirodymams ir DJ’avimui?
Na, amžius – tik skaičius. Tačiau pastaruoju metu nemačiau jo vykstančio su manim į koncertus.
