Mini Interviu su PlanningToRock

Planningtorock Vilniuje koncertuos spalio 7 dieną (menų fabrike Loftas), audiovizualinio festivalio TARP atidarymo vakare. Jo organizatoriai mano, jog vis dėlto tik nedaugeliui lietuvių yra tekę girdėti apie visą pasaulį subtiliai šokiravusios Planningtorock pasirodymus. Planningtorock pasivadinusi Janine Rostron kartais lyginama su tokiomis atlikėjomis kaip Björk, Diamanda Galas, Kate Bush, Chinawomen.

Jau šeštus metus iš eilės vyksiančio audiovizualinio festivalio TARP (spalio 7 d. – spalio 30 d.) organizatoriai labai džiaugiasi, jog bendradarbiaujant su Goethte‘s Institutu šiais metais atsirado galimybė pristatyti lietuviams šią išskirtinių pasirodymų kūrėją.

Didžiojoje Britanijoje gimusi, į Vokietiją emigravusi Janine Rostron beveik prieš dešimt metų, pasivadinusi Planningtorock pseudonimu, ėmė koncertuoti Berlyne. Atlikėją būtų galima pavadinti elektroninės ir eksperimentinės muzikos atstove, jos vokalas išsiskiria netradiciniu skambesiu, jos išvaizda – verčianti nustebti, pasibjaurėti ar abejoti, jos pasirodymai – neatsiejami nuo naujųjų technologijų galimybių, kuriantys prieštaringą atmosferą.

Planningtorock Didžiojoje Britanijoje augino motina, netradicinės Europos pop muzikos mėgėja, kuri Janin ir jos autistę seserį supažindino su avangardine muzika. Būdama septynerių Janin ėmė groti violančele, o nuo pilnametysės mokėsi meno mokykloje. Vėliau išvyko į Berlyną. „Mama man atskleidė įvairias muzikos rūšis, nusivesdama į tikrai keistus koncertus, kuriems, tikėtina, aš buvau dar per jauna. Pažintis su klasikine muzika buvo gana savarankiška. Man buvo šešiolika, kai pirmą kartą pamačiau roko koncertą, jame Jennifer Herrema šėlo kaip pasiutusi, ir tai tiesiog supurtė mano muzikos suvokimą, – pasakoja Planningtorock. – Muzika visada buvo didelė mano gyvenimo dalis, fantastinė kalba, padedanti išreikšti mintis. Vėliau besimokydama meno mokykloje ėmiau kurti video filmukus ir būtent juose bandyti atskleisti muzikines interpretacijas, galiausiai šias disciplinas sujungti. Atvykusi gyventi į Berlyną ėmiau rengti nuolatinius pasirodymus, performansus.“

2006 – aisiais Planningtorock išleido debiutinį albumą Have It All, 2010 – aisiais kartu su The Knife ir Mount Sims – Tomorrow, In a Year, 2011 aisiais – naujausiąjį albumą W.

Spalio 7 dieną susirinkusieji į menų fabriką Loftas taip pat išvys ir eksperimentinės muzikos kolektyvo iš Lenkijos Hati audiovizualinį projektą, jo metu meditaciniais ritmais skambės gongų, būgnų, varpelių, medinių trimitų garsai. Specialiai festivalio atidarymui paruošta programa pasidalins ir lietuvių audiovizualinių pasirodymų ir eksperimentinės muzikos grupė AVaspo. Tą patį vakarą Lofto scenoje koncertuos ir Lietuvos folk-industrial muzikos stiliaus atstovai Vilkduja. Bilietus galima įsigyti Tiketoje arba renginio vietoje prieš koncertą.

Festivalio TARP organizatoriai tikisi, jog ir Lietuvoje ši pasaulinį pripažinimą pelniusi mistifikatorė padidins susidomėjimą audiovizualinės kūrybos galimybėmis. Norinčius labiau susipažinti su Planningtorock gyvenimo ir mąstymo būdu, kviečiame skaityti ištraukas iš David Mcfarlane ir John Freeman interviu su atlikėja.

Paskutiniajame savo albume W tu valdai balsą, išgaudama išskirtinį jo skambesį. Kartą žiniasklaidai berods esi sakiusi, jog nesi patenkinta savo vokalu. Ar tai tiesa?
Tiesa sakant, turėjo praeiti apskritai nemažai laiko, kol aš ėmiau suvokti, jog visgi galiu dainuoti. Pirmoji mano muzikinė patirtis buvo susijusi su grojimu instrumentais, tačiau tai nevertė manęs imti manyti, jog ir pati galiu dainuoti. Vėliau ėmusi dainuoti visada jausdavau gėdą, drovumą. Ir tik kai pagaliau atradau savo tikrąjį balsą ir supratau, jog būdama scenoje jį galiu naudoti kaip puikiausią komunikacijos priemonę, ėmiau jaustis geriau. Mane tai ir dabar stebina – kaip stipriai balsas gali nulemti tavo veiksmus, kaip puikiai jis gali atlikti komunikacinę funkciją, netgi nenaudojant jokių žodžių. Šie mano ieškojimai ir atradimai apie balso galimybes ypatingai atsiskleidžia naujausiame albume.

Maždaug prieš dešimt metų persikėlei į Berlyną. Kaip šis miestas paveikė tave, tavo muzikinę veiklą?
Man patinka būti Berlyne, gyventi toli nuo miesto, kurį laikau sau artimu, nes tai primena iššūkį. Toks gyvenimas atveria galimybę aiškiai sau apsibrėžti, ką privalau padaryti, ir ko nepadariau, taip pat pajusti tikrąją savo kilmę. Esant toli nuo gimtųjų kraštų kai kurie dalykai tiesiog išsigrynina. Be to, daug dirbant vienai sustiprėja pojūčiai – kai viskas gerai, tada tikrai gerai, o kai sunku – sunku, kaip tik gali būti.

Girdėjau, kad Berlynas yra labai vienišas ramus miestas, ir (tai jau tapo kliše), šiame didmiestyje paklydęs žmogus nesugeba susikaupti ir nuveikti kažką prasmingo. Ar tai tiesa
Taip, Berlynas lėtas. Ji tikrai yra miegantis miestas, ir tai tobulai man tinka. Aš mėgstu užsidaryti dar labiau nuo aplinkos mane atribojančioje studijoje ir pasinerti į savo darbus. Tiesa sakant, tai yra tai, ką aš iš tiesų labai mėgstu.

Pasirodymuose dažnai dėvi kaukę. Kodėl?
2005 – aisiais kartą grodama viename Berlyno festivalyje pastebėjau, jog neveikia video fonas. Norėdama paįvairinti pasirodymą ant galvos užsimoviau šalmą. Tai padariusi sulaukiau neįtikėtinos reakcijos – niekas nesuprato, kas aš esu, vyras ar moteris. Publika nežinojo, kas aš, ir tai leido man dar labiau atsipalaiduoti scenoje. „Bet aš ir pati nežinau, kas esu“, – pamaniau, ir tai mane suintrigavo. Taip viskas ir prasidėjo – vėlesnių pasirodymų metu ėmiau nuolat dėvėti šalmą, kaukes. Sulaukiau neigiamos žiniasklaidos reakcijos, skanduojančios – „mes norime matyti tavo tikrąjį veidą!”. Tikrąjį veidą? Tačiau ką jūs turite omenyje, sakydami „tikrasis veidas“?

O kaip tavo įvaizdyje atsirado nosies protezas?
Tai taip pat viena iš mano pozicijų. Kaip tai prasidėjo? Aš paprasčiausiai kažkur radau atitinkamo makiažo, užsitepiau jo ant nosies ir pagalvojau – „tai atrodo keistai…“. Dar po minutės pajutau, jog atrodau taip, kaip nenorėčiau atrodyti. Tada grįžau prie minties „aš nežinau, kas esu“, ir galų gale supratau, jog deformuotos nosies vaizdas yra labai artima tai mąstysenai, kurią noriu išreikšti savo muzikoje.

Koks visgi mąstymas slepiasi už šių įvaizdžių?
Vizualinė Planningtorock dalis yra bandymas išreikšti tą pačią poziciją, kurią demonstruoju ir muzikinėje srityje, dainuodama sunkiai apibūdinamu vokalu. Man svarbu ne kelti klausimą „ar tai vyras, ar tai moteris“, o skatinti galvoti „kas šis žmogus?“. Be to, manau, kad moterų vidinis pasaulis visuomenėje yra suprantamas netinkamai. Visa, ką iš tiesų visuomenė mano suprantanti apie moters mąstymą, ir telieka tik moters filosofijos įsivaizdavimu.

Ką turi omenyje kalbėdama apie visuomenės požiūrį į moterį, ir koks tarp jo ir tavo įvaizdžio ryšys?
Kalbu apie jausmą, jog moterys, kad ir ką bedarytų, dažnai vis tiek lieka labiausiai vertinamos už tai, kaip jos atrodo, ir kaip save pristato vizualiai. Taigi, mano kaukė ir nosies protezas, tarsi atspindintis įdomų ir nestandartinį vidinį pasaulį, yra būdas priešintis tokiam požiūriui.

Apie Planningtorock užsienio žiniasklaidoje dažnai rašoma, jog ši atlikėja abejingų nepalieka. Norite tuo įsitikinti? Spalio 7 dieną ateikite į TARP festivalio atidarymo vakarą menų fabrike Loftas ir pamatykite pasirodymą savo akimis.