Yaga Gathering 2014 – jau rytoj. Kalbuosi su dar vienu muzikantu, apsilankysiančiu ten. Šįkart – tai Ocelot, atstovaujantis full-on psy-trance pusę. Šis bičas yra išleidęs 9 įdomius albumus su nuosavu skambesiu.
Labas, gal gali save kiek pristatyti (čia niekas tavęs nežino apart manęs)?
Mano vardas Aaron Peacock, man patinka kurti dalykus ir elektroninę muziką. Vienas iš mano projektų, pavadinimu Ocelot, yra gavęs šiokio tokio dėmesio muzikinėje scenoje, esu koncertavęs 50-tyje šalių per pastaruosius 10 metų. Daugybę metų šokau pagal panašią muziką ir stengiuosi sukurti tai, kas priverstų mane šokti.
Esi išleidęs panašios muzikos ir po kitais pseudonimais – Vector Selector ar jungtines kompozicijas su kitais prodiuseriais. Kodėl Ocelot tau yra svarbiausias?
Nėra logiško paaiškinimo. Žvelgiant iš vienos pusės, tiesiog 99% mano pastangų nuėjo prominant būtent Ocelot projektą, todėl nesinorėtų to nutraukti. Dabar atradau ir naujus savo “produktus” renginių organizatoriams – tai night ir morning dj sets.
Visi tavo albumai yra orientuoti į full-on psy-trance, išskyrus vieną – One [ 2009 ]. Ar tai buvo kažkoks pasikeitimas karjeroje? Kodėl nusprendei išleisti downtempo albumą?
Tiesą pasakius, aš esu išleidęs ir keletą drum and bass kūrinių projekte NeuroTransmitterz, techno gabalų po Aaron Peacock vardu. Aš pratęsiau albumo One idėją su Violet Rays Of Light EP pas Eardream Music. Aš baiginėju savo antrąjį chillout albumą per Avatar Records su dar nenuspręstu pavadinimu. Taip pat aš esu susidomėjęs dirbti fusion jazz projekte labai netolimoje ateityje. Turbūt atsakymas būtų, kad nesu visiškai prisirišęs tik prie psy-trance.
Daug keliauji. Koks pasirodymas atneša daugiausia džiaugsmo?
Albumų išleidimai man nelabai atneša džiaugsmo, todėl pats didžiausias džiaugsmas yra muzikos kūryba. Keliauti aplink pasaulį ir sutikti nuostabius žmones yra mano gyvenimo dovana ir vertybė. Groti muziką vakarėlyje nuostabiems žmonėms yra sielos joga, kuri verčia mane jaustis nuostabiai.
Ką manai apie savo kūrybą dabar ir prieš 10 metų?
Per tuos metus visa scena pasidalijo į dienos ir nakties gentis. Viskas patapo labiau specializuota ir diferencijuota. Nesu įsitikinęs, ar tai geras dalykas. Aš tikiu, kad tikroji psichodelika turi transcendentinę vertę, kurios siekiu savo muzika.
Ar esi įkvėptas gamtos / kultūros / kelionių / narkotikų savo kūrybingumui?
Žmonės yra kūrybingi. Aš esu įkvėptas viso gyvenimo. Manau viskas ką, išvardinai įkvepia. Kai kurie žmonės negali būti kūrybingi ryte neišgėrę kavos, nepaisant to, kad idėjos egzistuoja ir vakuume. Manau, kad esminis dalykas yra išsijungti iš įprastinės populiariosios kultūros mėšlo, kuris žudo kūrybiškumo impulsą su savo vartotojiškumo orientacija prieš kūrybiškumą.
Esi dirbęs su leidybos kompanijomis visame pasaulyje – JAV, Izraelyje, Rusijoje ir kone visoje Europoje. Kurioje valstybėje tau patiko labiausiai dirbti?
Psy-tranzo kultūra jau pakankamai globaliai aktyvi visur, per visas valstybes. Man labai patinka susipažinti su skirtingais aspektais skirtingose valstybėse. Nemanau, kad yra geriausia ar mėgstamiausia tam šalis. Aš esu pasirinkęs gyventi Portugalijoje dėl įvairiausių priežasčių, bet pasikartosiu, man labai patinka susipažinti su gerais ir blogais gyvenimo momentais ar žmonėmis įvairiuose kraštuose.
Kas yra tau svarbiausia muzikoje, analizuojant skambesį? Ar tai tempas, bosinės linijos, melodijos, ritmas?
Visa, ką išvardinai gali ekstremaliai varijuoti, kadangi aš kuriu 24 valandas per parą. Pagrindinis aspektas man yra įkvėpimo priežastis, prasmė. Jei kūrinys tau iš karto gali pasakyti, kodėl jis egzistuoja – tai ir yra rezultatas. Dėl savo aistros jis tau duoda emocinį intensyvumą laikytis drauge su muzikiniu skambesiu.
Ar tu labiau geležies ar software prodiuseris?
Pilnai hardware. Visame kame. Aš dirbu viduje tarp mašinų, o skambesys tiesiog varijuoja aplink.
Kuris yra pats įdomiausias vakarėlis / festivalis, kuriame grojai?
Sudėtingas klausimas, nes daugybė kiečiausių vakarėlių nėra tiesiog palyginami drauge. Keletas lokacijų stovi kaip geriausios, tarkim, Altai kalnai Siberijoje Khan Altay Eclipse festivalyje 2008 metais ar Vearoy sala Midnight Sun festivalyje 2014-siais. Kai kurie festivaliai, kaip Boom ar Ozora yra stulbinantys dėl savo dalyvių skaičiaus. Kai kurie maži festivaliai yra ypatingi dėl aplinkybių ar svarbos: 8 valandų live grojimas vakarėlyje Zagrebe 2009, ar 13 valandų grojimas 2010 Space of Joy Kryme. Kartais aš sutinku atsitiktinį žmogų tūse ir suprantu, jog jis atnešė man gėrio gyvenime, kas ilgainiui patampa įdomiu išgyvenimu, kurį pamenu visam gyvenimui.
Ar sirgai už Vokietiją FIFA finale?
Nelabai domiuosi futbolu. Mūsų kaimo vienoje kavinėje visi remia Befica, kitoje – Sporting. Portugalija pakankamai anksti dingo iš čempionato, taigi daugelis žmonių prarado viltį žiūrėti viską toliau. Nemėgstu domėtis duonos ir cirko pomėgiais, primestų iš valdžios.
Kokie yra tavo planai Lietuvoje, apart Yagos?
Aš planuoju susitikti draugus ir mano mama paprašė surasti vaikystės draugę su šeima, kurie buvo meno kolekcionieriai. Tikiuosi pabendrauti su visais festivalyje ir turiu grįžti namo rugpjūčio 4 statyti toliau namo, nes planuoju suremontuoti stogą iki lapkričio lietaus.
