Need For Mirrors – duetas, kuriuo narys HLZ jau šį penktadienį (balandžio 5) gros The Infernal Art užvadintame renginyje Kablyje.
Pirmą kartą pamačius pavadinimą Need For Mirrors ne kiekvienas pagalvos, kad tai drum and bass duetas. Panašiau į kokį nors IDM projektą arba indie grupę. Kokia istorija slypi už šio vardo?
NFM: „Tikrai klausom ir IDM, ir indie, šitie stiliai padarė įtaką mūsų muzikiniam suvokimui apskritai. Nors ir kuriame drum and bass, save laikome tiesiog elektroninės muzikos kūrėjais, o ne būtent tik drum and bass prodiuseriais, ir ieškojome vardo, kuris tai atspindėtų. Need For Mirrors reiškia nuolatinį poreikį reflektuoti išorines inspiracijas. Jos ateina ir iš muzikos, bet labiau iš meno bendrąja prasme, yra tarsi mus supančios aplinkos garso peizažai. Mūsų studija įsikūrusi Brick Lane gatvėje – tai viena multikultūriškiausių teritorijų Londone, ir su kūrybiškumo proveržiais susiduriame „kiekviename kampe“ tiesiogine šios frazės prasme. Mūsų vardas iliustruoja kūrybinį mūsų muzikos aspektą.
Kaip atlikėjų/prodiuserių pavadinimai apskritai veikia šiuolaikinio drum and bass sceną? Turiu galvoje, ar jie turi kažkokį efektą ir ar kiek nors prisideda prie kūrėjo sėkmės?
Pavadinimas yra vienas iš esminių dalykų ne tik drum and bass scenoje, bet ir šiaip muzikoje. Mes norėjome pavadinimo, uzurpuojančio žmogaus vaizduotę ir, pageidautina, be jokių tiesioginių sąsajų su laužytais ritmais. Tai, vėl-gi dėl to, kad save laikome elektroninės muzikos kūrėjais. Kaip ten bebūtų, muzika yra pirmoje vietoje, o vardas tik po to. Jis tik kai kuriais atvejais reikalingas klausytojui, kad šis maždaug suprastų, ko galima tikėtis.“
Štai kaip jiems sekasi atsakinėti į lietuviškus klausimus.
Užtikom puikų įrašą Videodrome / War On Drugs, išleistą FTM leble. Ar tai Zoltar dukterinė įrašų kompanija? Kuo skiriasi šių dviejų koncepcija?
Galvojome apie white label sąvoką ir taip gimė FTM įrašų kompanija. Visiškai minimalistiniai artworkai, jokių pavadinimų kūriniams, kažkas panašaus į hidden tracks, kūrinius-vaiduoklius, kurie būna neįvardyti oficialiame kūrinių sąraše. Muzikine prasme FTM yra tiesiog Zoltar tąsa.
Pavadinimus lengva iššifruoti: Videodrome – nuoroda į David Cronenberg’o klasiką, Eyes Wide Shut – į Stanley Kubrick’o. Ar jūsų muzikai yra svarbi kino kultūra ir filmai?
Labai. Abu esame visiški filmų mėgėjai – žiūrim, ieškom įkvėpimo ir kartais sempluojam. Viename iš mūsų ankstyvesnių kūrinių yra panaudotas Bobo iš Tvin Pykso sakinio semplas.
Dabar dauguma įrašų kompanijų (net ir didžiausios), panašu, nelabai stengiasi sukurti įspūdingus meninius apipavidalinimus savo įrašams. Zoltar ir FTM ne iš tokių – artworkai pasižymi futuristiškumu ir novatoriškumu, dizainas tikrai unikalus. Ar stengiatės formuoti naują drum and bass industrijos estetiką? Koks artworkų vaidmuo NFM įrašuose?
Sakyčiau, kad tai ne nauja, o primiršta estetika. Seniau drum and bass įrašų kompanijos žavėjo puikios kokybės įrašų meniniu apipavidalinimu, dabar visa tai išklydo iš kelio. Viskas skaitmenizuota, todėl, jei jau renkamės išleisti vinilą, gerą muziką turės lydėti gera tos muzikos iliustracija. Mums patinka galvoti, kad taip plokštelės tampa vertingesnės, verta jas kolekcionuoti, o tai mūsų muzikai suteikia ilgaamžiškumo.
Ar pas jus studijoje vyksta kokie nors neįprasti įvykiai, įdomybės?
Mėgstam kasdien perdozuoti itališko espresso.
Per pastaruosius trejus ar ketverius metus girdėjom daugybę nenuspėjamų skirtingų žanrų kombinacijų drum and bass scenoje. Kaip manot, ar ši scena yra viena iš lanksčiausių, kalbant apie elektroninę muziką? Ar skolinatės ką nors iš praeities? Gal kaip tik kažko ilgitės? Kokia jūsų ateities vizija?
Iš tiesų, drum and bass yra neįtikėtinai universalus žanras, įvairūs persipynimai su kitais stiliais tik dažnėja. Jei atvirai, kartais tai primena sąmoningą arba nesąmoningą plaukimą pasroviui, priklausomai nuo to, koks žanras madingas pastaruoju metu. Bet mes ne tokie. Jei visi suka į dešinę, mes suksime į kairę. Pavyzdžiui, dabar bendradarbiaujam su vokalistu Nick Toots. Nors jo požiūris visiškai skirtingas negu mūsų drum and bass produkcija, dirbti kartu yra įdomus iššūkis. Šiaip bendra drum and bass situacija nėra prasta, bet, panašu, kad šiek tiek trūksta kūrybiškumo ir prodiuseriai per daug apsėsti dancefloorin’ės kūrinių struktūros, suvedimo. Tačiau apie drum and bass ateitį galvojam tik pozityviai.
Ką patys dabar klausot ir kaip tai veikia jūsų kūrybą?
Naujos muzikos klausomės intensyviai. Tai ir asmeninis poreikis, ir naujų idėjų paieška. Viską išvardijus, išeitų ilgokas sąrašas. Dabar labiausiai mėgstam alternatyvų roką ir hip hopą iš Amerikos. Nauja muzika visada gimsta iš senos. Nežinau, ar pavyktų būti produktyviais drum and bass prodiuseriais, jei klausytume vien tik to paties žanro. Iš „sintetinės“ elektroninės muzikos mėgstam techno. Turėtų girdėtis klausant kai kurių mūsų kūrinių.
Ar bus palinkėjimų gerbėjams Lietuvoje?
Tai aišku! Patys turim lietuvių draugų Londone, kurie kasdien kartoja, koks Vilnius nuostabus. Tai bus mums pirmas kartas, jo tikrai laukiam.
