Klimek, ko gero, geriausiai yra žinomas kaip kasmetinių leidyklos Kompakt kompiliacijų Pop Ambient dalyvis. Šiuo kūrybiniu slapyvardžiu prisidengiantis Sebastian Meissner turi ir kitus projektus (Bizz Circuit, Random Industrines, Random_Inc, aUTOkoNTRasT…). Spalio 12 dieną pasirodė naujas Klimek albumas Movies Is Magic. Ta proga kalbamės su autoriumi apie ši darbą ir muziką filmams apskritai.
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Klimek_sound_of_confusion.mp3]
Klimek „Sound of Confusion“
Kodėl nusprendei ieškoti naujų namų savo muzikai? Ar Anticipate Recordings labiau atitinka tavo poreikius ir muzikinį konceptą nei Kompakt?
„Persikėliau į naujus namu“, gal būt, ne visai tikslus apibrėžimas. Tiesiog mano produkcijos skambesys pasikeitė ir nauji kūriniai tuo metu netiko Kompakt įrašų kompanijai. Taip pat nesinorėjo per dažnai kartotis su to paties pobūdžio leidiniais. Neprieštaraučiau kažkada vėl leistis Kompakt namuose, jei dėl to nereikėtų veltis į kompromisus dėl skambesio. Man kartais sunku su tuo susitaikyti, tačiau dabartiniai leiblai, atrodo, privalo turėti labai specifines, apibrėžtas skambesio/kompozicijos ribas. Kur yra visos įrašų kompanijos su plačiais leidžiamos muzikos spektrais, tokios kaip SST, Mille Plateaux, Tzadik? Antrą vertus: kas kaltas? Juk specializacija yra vienas iš išlikimo įrankių. Ir kas moka už išleistą muziką?
Žinome, kad internetas visagalis, bet… Ar bendraujant su amerikietišku leiblu neiškilo kažkokių sunkumų, kurių nebuvai patyręs kontaktuodamas su Kelnu?
Oi, ne. Ezekiel (aut. Anticipate leiblo savininkas Ezekiel Honig) pats yra garso menininkas/muzikos prodiuseris, todėl žino kaip reikia tvarkyti reikalus ir leiblui skiria daug meilės ir pastangų. Bet kuriuo atveju elektroninės/eksperimentinės muzikos leiblai yra tarptautiniai, geografija nėra svarbi.
Philip Glass, Arvo Pärt, Michel Nyman ar Ennio Morricone?
Aišku visi, vienu metu!
Moves Is Magic turi Badalamenčiui/Lynčui būdingų elementų (mistinės perkusijos, grėsmingi pučiamieji…). Kas tavo mėgstamiausi muzikos filmams kompozitoriai?
Žinai, kartais man susidaro įspūdis, kad kai tik žmonės išgirsta šiek tiek tamsesnius styginius, lėtą tempą ir girgždantį triukšmą – jie tuojau pat galvoja apie Badalamentį ir Linčą.
Manau, kad tikrai geri judviejų sukurti dalykai pasižymi džiaziniu vaibu, kaip pvz. Twin Peaks: Fire Walk With Me garso takelyje esantis gabalas Sycamore Trees atliekamas Jimmy Scotto. O nuo čia jau netoli iki Barry Adamsono, kuris yra mano soundtrack muzikos herojus todėl, kad yra ne tik gilus ir paslaptingas, bet turi puikų humoro jausmą.
Mėgstami kompozitoriai? Deja, darbas su muzika projektuose su dideliais biudžetais ir aukštais komerciniais lūkesčiais pakankamai stipriai apriboja kompozitorių, o mažesnės produkcijos dažnai net neturi tinkamo biudžeto originaliam garso takeliui. Taigi – rezultatas gaunasi arba labai vienodas, sumažintas iki tam tikros nuotaikos, arba ekstremaliai sužlugdomas dramaturgijos šablonų. Todėl man labai sunku surasti garso takelį, kursi gerai skambėtų kaip visuma, albumas/kompozicija. O jei esi didesnio reikalo dalis – tuomet susiduri su dar daugiau šūdo. Manau, kad geriausias „sprendimas“ filmo muzikai yra tuomet, kai režisierius savo naudai gali pritaikyti jau egzistuojantį ir gerai išvystytą kompozitoriaus muzikinį darbą.
Gerbiu Michael Danna, Cartier Burnwell, Krzysztof Komeda, John Carpenter darbus. Arba tiesiog veikėjus, kuries aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje susukdavo savo filmus savo sukurtai muzikai.
Kuriam garsiam filmui norėtum būti sukūręs garso takelį?
Ken’o Russell’o The Devils, Jörg’o Buttgereit’o Necromantic, Pasolinio Salo, or the 120 Days of Sodom, Lars’o von Trier’o Antichrist.
Tačiau manau, jog norint, kad garso takas būtų tikrai geras – režisierius ir muzikantas/garso menininkas turi sugebėti atrasti bendrą požiūrį ir supratimą. Antraip rizikuoji baigti darbą, kurio rezultatu taps jau egzistuojančių kūrinių, tavo manymu, geriausiai atitinkančių konkretaus filmo kontekstą, rinkinys. Nors, tai irgi geras rezultatas.
Kokia (paslėpta) gramatinės klaidos albumo pavadinime (IS vietoj ARE) reikšmė (Movies Is Magic)?
Manau, kad kiekvienas TIKRAI geras filmas privalo turėti stiprų, dirginantį momentą/-us, kažką, kas tave suglumina, kas priverčia mąstyti išinterpretuoti.
Isoleé su ablumu We Are Monster panaudojo panašų efektą.
Movies Is Magic – dainos iš Brian Wilson & Van Dyke Parks albumo Orange Crate Art pavadinimas.
Perskaitai albumo Movies Is Magic bukleto tekstą, visas nuorodas ir sujungi jas su Luca Rossato albumui pagamintomis iliustracijomis, perskaitai kūrinių pavadinimus, pasiklausai Wilson/Van Dyke Parks dainos, ir, aišku, perklausai mano albumą, tik TUOMET galima galvoti apie IS vietoj ARE.
Bet mėgčiau tai palikti interpretuoti jums.
Ar kada nors bandei kurti dark ambient muziką (kaip tai daro Bad Sector ar raison d’être)?
Hmmm, nesu pakankamai susipažinęs su jų darbais, tačiau iš to, ką girdėjau internete sprendžiu, kad tai ne mano daržas. Tai pernelyg gotiška man. Tuomet labiau rinkčiausi klausytis senus Dead Can Dance ar Skin (aut. nepainioti su Skunk Anansie vokaliste!) įrašus.
Beje, neseniai baigiau labai tamsų drone gabalą Robeto Curgenven’o leiblui Recorded Fields. Jame daugiausiai naudojami lauko įrašai (ang. field recordings) ir jis vadinasi Drone composition for ultra high pressure washers, electric heaters and Tupolev ANT-40 bombers.
Man smalsu, kada būsiu pasiruošęs savo pirmam noise albumui.
Esi gimęs Częstochowa mieste. Ar moki kalbėti lenkiškai?
Mano kalba beveik tobula. Skaitau lėtai, o rašydamas, aišku, darau daugybę gramatinių klaidų.
Viso naujo albumo (kartu su neerzinančiais plokštelės traškesiais) galima nemokamai pasiklausyti čia.
