Mini interviu su HTRK

Vakar oficialiai pasirodė trečias HTRK albumas Psychic 9-5 Club.

Klausau jį jau du mėnesius. Tai yra viena gražiausių plokštelių šiemet, nepaisant fakto, kad viršelis yra baisesnis net už Wild Beasts (įdomu, ar su MS Word darytas?). Dvelkia trippy Massive Attack atmosfera iš nineties bei Everything but The Girl ir Lali Puna trapumu.

Grupė (pavadinimą reiktų tarti Hate Rock) susikūrė 2003-ais Australijoje. Iš pradžių tai buvo gitaristo Nigel Yang ir bosisto Sean Stewart duetas. Vėliau prie jų prisijungė vokalistė Jonnine Standish. Wikipedia teigia, kad trijulę inspiravo Lyncho vaizdai, protopunk ir post punk idėjos.
Įpusėjus antro albumo Work (Work, Work) [2011] darbams Sean Stewart nusižudė [2010.03.18]. Albumą grupė baigė įrašinėti kaip duetas.

Psychic 9-5 Club albumą jiems padėjo prodiusuoti Nathan Corbin (jis ir žemiau esančio klipo Bendin autorius).

Šiandien kalbuosi su Naidželu skaipu. Džonin, deja, negalėjo prisijungti prie pokalbio.

Sveikas. Kuo užsiimi pastaruoju metu?
Sveikas. Na, mūsų albumas pasirodė šiandien. Buvo įdomu. Nesitikėjau, kad dėl to keistai jausiuos… Bet jaučiaus. Tikriausiai dėl to, kad Šonas nebuvo šio albumo dalimi. Toks saldžiarūgštis reikalas. Šįryt pajutau spontanišką poreikį to blast the gun club…

Ką turi omeny sakydamas blast the gun club?
Žinai grupę The Gun Club? Klausiausi jų albumo Fire of Love labai garsiai. Ilgą laiką negalvojau apie šį albumą. Bet šiandien tiesiog atsitiktinai kilo noras jį pasiklausyti. Mums tai buvo tikrai svarbus albumas, kuomet pradėjom.
Jis skamba kaip narkotikų vartojimo eufemizmas, bet tai tik aš besiklausantis albumo.

Aha, jau girdžiu.
Taip, šitas. Niekad neklausei jų?
Ne, niekad.

Man Psychic 9-5 Club skamba kaip Work (Work, Work) – toks pat šiltas, tamsus ir intymus. Tik labiau prieinamas. Ar tai buvo jūsų sąmoningas tikslas?
Taip, tai sąmoningas dalykas. Work (work, work) buvo neįtikėtinai asmeninis darbas ir produkcija labai atspindėjo vidinę (užsidariusią, intravertinę) nuotaiką. Su P9-5C Jonn ir aš norėjom šiek tiek atsiverti, padaryti šiek tiek šviesesnį.
Jautėm, jei būtume ėję Work (work, work) keliu, kuris buvo toks melancholiškas ir instrospektyvus, ko gero būtume išprotėję ir niekam tikę. Su P9-5C keliaujam į šviesesnę vietą, grojam šiek tiek ryškesnes melodijas ir ritmus.

Ką reiškia Psychic 9-5 Club? Ar tai kažkokia vieta?
Tai idėja apie klubą, kuriame visi yra susipažinę su tvarka bei ramūs ir bendrauja beveik telepatiškai.
Ten nėra jokių narkotikų, nei alkoholio. Užtat prekiaujama apeiginio tipo arbatomis dėmesio padidinimui. Ten vyrauja svaiginanti naktinio klubo atmosfera ir šokių aikštelė. Atidaryta tik pirmadienį-penktadienį nuo 9 iki 5. Jonn ir aš įsivaizdavome šią erdvę mintyse, kuomet baiginėjom albumą.
Tai savotiškas išgryninimas tų pokyčių, kuriuos patyrėme gyvenime, pvz. nevartojimas alkoholio ar narkotikų, bet išlikęs noras mėgautis klubine patirtimi.

Hm, no drugs… Bet albumas toooks trippy… Kaip kokie Massive Attack ar Everything but The Girl iš nineties…
Na, gal. Bet turėjau omeny, kad nieko nevartojom, kuomet įrašinėjom šį albumą. Šiaip tai nemenkas iššūkis – patekti į psichodelinę ar protą plečiančią vietą be atitinkamų medžiagų.

Kodėl HTRK? Kodėl ne pvz. LVRK? Juk pats sakei, kad klausai The Gun Club, o jie bendrais bruožais groja roką.
Grupės pavadinimas nėra aiškus. Jį sugalvojo Šonas. Man patiko pavadinimo skambesys, todėl prie jo pasilikom.
Be jo, tu teisus, tikriausiai turėjo būti LVRK.

HTRK dainų žodžiai – kaip pasąmonės srautas. Kaip jums ateina idėjos tokiems žodžiams, kokiom aplinkybėm?
Atleisk, negeliu atsakyti už Jonn, nes ji rašo visus žodžius. Viskas, ką galiu pasakyt, yra tai, kad ji naudoja wikipedia.

Gabale Feels like Love visai nėra žodžių, tik juokas. Ar meilė jums juokinga?
Keista, bet ne, nejuokinga. Tas kūrinys yra labai nuoširdus bandymas ištransliuoti jausmą , būnant įsimylėjus muziką.
Nors visiškai suprantu, kad tau gali atrodyti, kad juokiamės. Žmonių reakcija į tą dainą yra įdomi.

Būsiu nuoširdus: nerandu ryšio tarp gražios muzikos albume ir jo baisaus viršelio (atsiprašau). Ar galėtum paaiškinti ryšį?
Mums niekad nepatiko tradiciškai „gražūs“ viršeliai. Tai buvo didelis pokytis, jei lygintume su mūsų logo kiekviename ankstesniame viršelyje.
Šiame pavaizduotas įprastas ranka nutapytas ženklas, kaip daugybė panašių su vaizduojamom rankom, kuriuos galima pamatyti Niujorke. Tai pat sėkmingai tai galėjo būti klubo durų ženklas.

Kokie tavo top3 2013 metų albumai?
Trys mėgtsamiausi 2013-ais man buvo Yko Tao, Richard Youngs ‎South Voyager ir Max Loderbauer Transparenz. O kas tau?
Mano mėgstamiausių 20 čia.

Kokiu Twin Peaks personažu būtum?
Dieve… Visuomet jaučiau silpnybę sekretorei Lucy. Būčiau nieko prieš būti ja.

Kada paskutinį kartą matei nusikaltimą?
Hmm. Nežinau. Ar nusikaltimai prieš madą skaitosi?
Tau spręst.
Na, gyvenu Sidnėjui, tai būtų per lengva.
Su realiais nusikaltimais prieš įstatymą čia sunku susidurti asmeniškai.
Tikriausiai pats esu nusikaltėlis ir tai nedideli dalykai.

Praeitą vasarą įrašei miksą lietuviškam muzikos žurnalui S13. Papasakok plačiau: kaip susitikot, kodėl sutikai, ar patiko?
Man patiko įrašinėt tą Secret13 miksą. Jie mus rado, bet mums dar iki tol patiko tas žurnalas.

Dabar Sidnėjuj 23:00. Koks tavo planas artimiausioms 24 valandoms?
Šiąnakt kažkiek laiko praleisiu besipraktikuodamas su sintezatoriumi. Rytoj skirsiu laiko vienam kolabui, apie kurį negaliu per daug pasakoti, bet tai smagus electronic/ambient reikalas. Popiet pasistengsiu nukeliauti iki pliažo ir pagauti paskutinį šiltą vandenį prieš įsikaraliaujant žiemai.

Ačiū, Naidželai. Labanaktis. Ir būk atsargus.
Ačiū. Geros dienos.
Taip, australai gali būti crazy, bet ne tokie crazy, kaip lietuviai dėl krepšinio.