Jau rašėme, kad rugsėjo 14 dieną pasirodo naujas GusGus albumas 24/7. Ta proga juos ir kalbinam. Į klausimus atsako vienas iš dviejų nuolatinių (nuo 1995 metų) kolektyvo narių Birgir Þórarinsson a.k.a. Biggi Veira.
Vėl pakeitėt stilių. Dabar grojat gryną techno. Tai buvo numatyta kontrakte su Kompakt ar taip pradėjot groti dar prieš pasirašydami sutartį?
Na, susisiekėme su Kompakt po to, kai albumas jau buvo pabaigtas. Taigi, jie mažai ką galėjo pasakyti apie tai. Tiesiog paklausėme jų ar jie norėtų tai išleisti, Taip ar Ne. Galit atspėti atsakymą. Mano galva mes su techno žaidėme amžiais. Bet, vėl gi, tai priklauso nuo to, kaip yra apibrėžiamas techno, jei jau muzika yra kategorizuojama tokiu būdu. Manau, kad daugeliui mūsų albumas yra per daug pop, kad būtų priskiriamas techno subkultūrai. Tačiau stiliaus pasikeitimo komentavimas yra tai, kas turėjo įvykti. Albumai Attention ir Forever buvo stilistiškai susiję, kadangi Forever buvo logiškas Attention tęsinys. Abu šie albumai gali būti apibūdinti kaip pre-club-party. Žinot, kuomet esi namie, daraisi makijažą su draugais ir ruošies naktiniam gyvenimui. Tai linksmi ir mergaitiški albumai su tokiais gabalias kaip David, Call of The Wild, Need in Me ir Hold You. Bet visi šitie gabalai susiję su Earth (aut. buvusi grupės vokalistė). Kuomet ji paliko grupę 2007-ųjų pabaigoje nebuvo prasmės toliau tęsti šį vakarėlį. Visiškai neturėjome supratimo ką darysime toliau, tik žinojome, kad turimė padaryt kažkokį posūkį. Gilų posūkį į afterparty, kur išlieka tik veteranai. Senos GusGus sudeties žvaigždė Daniel August po vieną gabalą kiekviename iš minėtų albumų, Desire albume Attention ir Moss – Forever. Kai kuriose valstybėse Moss netgi tapo hitu, tad buvo prasmė įrašyti kelis kūrinius su Danieliu naujam albumui ir tiesiog pasižiūrėti kas įvyks. Be to, nusipirkau daug modulinės įrangos iš Doepfer, kuri atvėrė naujas garso kurimo galimybes. Jau iki tol Forver turo gyviems pasirodymams buvau surinkęs specialų Doepfer combo, kuris pajėgė daryti smagius tiurkus. Tam , kad Deopfer galėtų spindėti – visa kita turėjo būti minimal. Dirbome prie kelių gabalų, tačiau nesugebėjome jų pabaigti iki 2008 vasaros turo. Aranžuotės tiesiog „neišplaukė“. Tuomet tiesiog sugrūdau gabalus, kuriuose turėjome, į live setą ir leidomės kelionėn. Tiesiog turėjome atrasti aranžuotes gyvų pasirodymų metu. Šiam procesui dar pakinkiau Boss RE-20 juostų vėlavimo emuliatorių (ang.tape delay emulator) ir mažą kaoss pad (aut. kas žino, paaiškinkit komentaruose). Šie du daikčiukai sudarė komplektą, kuris minėtą minimal papildė dub’u. Be to, grojimas gyvai (užuot pele stumdytume blokelius kompiuteryje) viską sustatė į vietas: aranžuotes, garso kūrimą… Taigi, 2008 rudenį suvokėme, kad albumą turime įrašyti gyvai. Taip ir padarėme. Gruodžio viduryje iškeliavome į šiaurės-vakarų Islandijoje esančią įrašų studiją, įsikūrusią žuvų taukų gamykloje kažkur prie Vestfirðir kalnų. Ten varėm tik su gyva įranga ir atitinkama apranga. Brylcreem nusipirkome vietinėje parduotuvėje.
Ar yra tokių atlikėjų, kurių klausėtės praeityje (gal būt vaikystėje), dėl kurių šiandien būtų gėda prisipažinti?
Nelabai. Goombay Dance Band gal būt (rodo šitą ir šitą). Nors ne. GDB pakankamai kieti (šypsosi).
Mūsų ofiso šių metų favoritai Telefon Tel Aviv albumas Immolate Yourself, Moderat self-titled albumas ir dabar, ko gero, jūs. Ką manot apie aną chebrą? Benraujat? Klausot?
Manau, jie puikūs. Taip pat visuomet buvau Apparat ir Modeselektor fanu. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad bendraujam.
Ar jūs, bičai, esate Jimi Tenoro fanai?
Taip, esame. Kažkada sutikome jį keliuose festivaliuose 1997 ir 1998 metais. Nuo to laiko bendraujame. Prieš kelis metus Bongo netgi svečiavosi Suomijoje pas Jimį. Jimi pademostravo Presidentui Bongo specialią rūgštinę procedūrą (ang. special acid treatment). Procedūros metu naudojamas švelnus rūgšties tirpalas ir daug stiklo plėvelės (ang. vita wrap). Džimis ištepė Bongo kūną rūgštimi, suvyniojo į plėvelę ir paliko pusvalandžiui. Bongo tvirtina, kad tada jis mirė ir vėliau atgimė. Nesu tikras, ar tai tikrai įvyko, bet nuo to laiko Bongo laibai keistas.
Jūsų muzika nėra pop, tad būti populiariems nėra taip lengva. Tačiau Björk, GusGus, Sigur Rós, Múm… yra pakankamai populiarūs. Kur slypi Islandijos paslaptis? Ar vyriausybė jus remia?
Bliamba, maniau, kad mes pop! Reikės grįžt į studiją.
Jei rimtai, nenutuokiu kokią paslaptį turite omeny. Procentėliai gaminame tiek pat mėšlo kiek ir bet kuri kita šalis. Gal būt esame labiau produktyvūs, todėl atrodo, kad turime kažkokias paslaptys. Ne, vyriausybė niekados mūsų neremė. Kaip ir daugelis kaimo gyventojų laukėme pritarimo iš užsienio tam, kad būtų pastebėta mūsų kūryba. Tokia pat istorija buvo su The Sugarcubes ir Sigur Rós. Islandijoje tik keistuoliai-ekscentrikai mėgo šias bandas iki tol, kol jos tapo populiariomis.
Daníel Ágúst „sugrįžo“, nors, atrodytų, niekad ir nebuvo palikęs grupės? Ar yra šansų GusGus sudėtyje vėl išvysti Hafdis Huld?
Ar tai iš tiesų jūsų šlapia svajonė?
Kurios dainos jūsų albume yra įkvėptos Lietuvos?
Šis albumas yra įkvėptas Bremeno. Turėjome gerų vakarėlių Lietuvoje, bet ji dar privalo palaukti savo eilės (vėl šypsosi).
Čia keli senesni intervai įrodantys, kad šunsnukiai turi gerą humoro jausmą.
