Be specialios priežasties nutarėme pakalbinti elektroninės muzikos korifėjų Bernhard’ą Fleischmann’ą.
Tavo kūrinys „00/02“ yra redakcijos favoritas. Kiek laiko ir talento reikia tokiam šedevrui sukurti?
Visų pirma, ačiū! Prie šio kūrinio nedirbau ilgiau nei prie kitų. Kaip visuomet, tai – sėkmės reikalas, bandymai ir žaidimai su garsais ir melodijomis, kol pasiekiu tašką, kuomet sakau: „gerai, tai yra tai“. Taigi, negaliu pasakyti kiek laiko praleidau komponuodamas ir aranžuodamas konkrečiai šį kūrinį, bet, manau, jis „suskambėjo“ gan greitai.
Taip pat mėgstu šią dainą ir iki šiol groju įvairias jos versijas gyvų pasirodymų metu.
Atrodo, kad kartu su Morr Music leiblu tolsti nuo idm stiliaus į labiau indie pop/rock orientuotą skambesį. Tai natūralus progresas/evoliucija ar Thomas „bosas“ Morr naudoja spaudimą?
Na, iki šiol „bosas“ nestūmė manęs jokia kryptimi, nes vis vien neičiau…
Niekad nepradedu dainos ar albumo turėdamas fiksuotą idėją apie tai, kaip galiausiai jis turi skambėti. Tiesiog keliauju nuo takelio prie takelio ir po pirmų garsų dainos tiesiog eina „savo“ keliu. Jas įtakoja mano nuotaika ir ausys, tačiau niekados galva.
Taip, sutinku, jog gali pasirodyti, kad šiek tiek nutolau nuo elektronikos link dainų. Manau, tai dėl fakto, kad naujame albume daugiau vokalų. Kartu su draugu Christof’u Kurzmann’u dirbome prie senų gabalų iš „poploops“ ir „welcome tourist“, kurie, atrodo, yra „aiški“ elektronika. Tačiau vos kam nors pradėjus juose dainuoti – buvę instrumentiniai kūriniai virsta „klasikinėmis“ pop dainomis.
Kas liečia sekantį įrašą – negaliu pasakyti kuria kryptimi jis pasuks ir ar Thomas Morr jį pamėgs…
Kokios muzikos/atlikėjų klausaisi šiandien?
Kaip ir visuomet, klausausi senos ir naujos muzikos, kuri mane „paliečia“. Pastaruoju metu gal būt daugiau gitarinės muzikos, kadangi nauji elektroninės muzikos įrašai nepaveikia manęs taip, kaip prieš kelis metus. Nežinau ar tai dėl pačios muzikos, ar dėl fakto, kad „nauja“ elektronika nebėra tokia jau nauja. Tačiau paskutinis Matthew Dear albumas Deserter tikrai geras, kaip ir naujas Christian Fennesz darbas. Taip pat klausau senus The Books ir naujus Casiotone For The Painfully Alone įrašus.
Kas liečia gitaras… mane labai palietė Bon Iver, niekados nenustosiu klausytis Sparklehrose. Be to, iš belgų grupės Yuko gavau CD, kuris man labai patinka. Ir dar yra…
Tavo mėgstamiausias paros laikas?
Priklausomai nuo to, ką darau.
Privačiai: rytas ir ankstyvas vakaras vakarienės metu ir po jos.
Groti/DJauti: momentas, kuomet tampa aišku kas pasiliks iki vėlumos ir kas išesi „nakčiai“ dar neprasidėjus, nuo tol iki kol atsiduriu lovoje.
Darbui su muzika: tarp 11 ir 17 val.
Tavo muzika šilta ir taiki (kartais liūdna). Ar yra akimirkos, kai tave galima pamatyti piktą?
Apskritai mane sunku supykdyti. Nežinau kodėl! Kartais diskusijos apie politiką metu supykstu, bet tik tuomet, kai kalbu su žmonėmis, kuriems šis pyktis turi prasmės. Kalbėti su tais, kurie yra ant tiek tikri dėl savo nuomonės, kad net nesiklauso kitų, man nebeįdomu. Jei kalbu su protingu žmogumi nesuprantančiu kitokio požiūrio – man daros pikta ir liūdna. Bet taip būna retai.
Mano mažytė dukrelė moka mane supykdyti ir tai žino…
Natalie Imbruglijos Torn koveris buvo smagus. Gal nauji koveriai planuojami ateičiai?
Paskutinėje Morr Music kompiliacijoje išleidau Chris Knox koverį Not Given Lightly, kurį dariau su draugais (Marinies Jagsch, Sweet Williams van Ghost, Aber Das Leben Lebt). Kuomet grojame tokiu sąstatu, kartais Last Time We Met at a T&TT Concert gabalo pabaigoje sugrojame Guns of Brixton. Greitai Vienoje bus tributo Arthurui Russelui naktis, ten sugrosiu 2 arba 3 dainas.
Ar pažįsti lietuvių muzikantų?
Tikriausiai taip, bet nežinau jokio muziko, kurį siečiau su Lietuva, išskyrus Julian Rachlin… Gal kažką rekomenduotumėt, būtų nuostabu.
Apie Julianą iki tol negirdėjome. Bet siūlome patikrinti Leon Somov, Milky Lasers, Mario Basanov.
Ačiū už nuorodas. Būtinai paklausysiu.
