Apie šio nuostabaus dueto pasakišką naują darbą jau rašiau čia. Projekt leible besileidžianti grupė laviruoja aukščiausios prabos ethereal/shoegaze/dream pop erdvėse ir tai daro jau gerą dešimtmetį su kiekvienu albumu vis geriau (jų turi net septynis). Deja, jie nėra masiškai linksniuojami blogosferoje ar muzikinėje medijoje, nors ir yra vieni geriausių dream pop gaivintojų. Bet jiems to dėmesio ir netrūksta. Įkvėpti gamtos, jie formuoja savo nežemiškai organiška skambesį, apie kurio subtilybes ir užklausiau Scott Ferrell ir Erin Welton.
Išleidote jau ne vieną albumą. Ką kiekvienas jų jums reiškia ir kokį etapą simbolizuoja? Kuris jums mėgstamiausias, brandžiausias?
Scott Ferrell: Kiekvienas albumas atspindi skirtingą mūsų gyvenimo etapą. Aš visais jais labai patenkintas ir, tiesą sakant, neturiu mėgstamiausio. Divinian, manau, yra brandžiausias mūsų darbas, nes jis jau septintasis.
Eifelian ir ypač Divinian, mano nuomone, yra labiau rafinuoti, tylesni, ramesni, mažiau dramatiški nei Shades of Grey ar Ablaze? Ar šis pokytis netyčinis ar įtakotas tam tikrų faktorių?
SF: Eifelian ir Divinian muzika yra būtent tai, ties kuo pastaruoju metu krypo mano širdis. Manau, su laiku vis geriau išreiškiu save muzikoje ir šis tylesnis skambesys yra būtent tai, ką norėjau išreikšti.
Kiek jūsų muzikoje jums svarbūs tekstai? Ar vokalas jums tarnauja kaip priemonė perteikti konkrečiai žinutei ar tai – papildomas muzikinis instrumentas?
Erin Welton: Žodžiai ir melodija susilieja tam, kad suformuotų unikalų garsą panašiai, kaip susiliejančios dvi spalvos suformuoja trečią. Kartais žodžiai “valdo” melodiją ir atvirkščiai. Ankstesniuose albumuose (pvz.: Ablaze) norėjau daug pasakyti, tad dirbdama ties kūriniu žodžius tarsi pajausdavau anksčiau nei melodijas. Įrašinėdama Divinian tiesiog jaučiau, kaip harmoningai, be didelių pastangų susilieja kiekvienas žodis ir melodijos linija. Grįžtant prie temos, mano vokalas ir tekstai tokiu būdu tarsi perteikia žinutę.
Kaip jūs susitikote ir pradėjote muzikuoti?
SF: Mus suvedė likimas. Klausėmės tos pačios muzikos ir daviau Erin pasiklausyti keleto mano įrašytų instrumentalų. Ji vieną jų įdainavo ir tai mane teigiamai pribloškė. Visa kita – istorija…
Niekada negrojate gyvai. Kodėl? Ar tai jūsų meninės koncepcijos dalis?
SF: Aš laikau save labiau studijiniu muzikantu. Esu labiau kūrėjas nei atlikėjas. Turiu ribotą laiko ir resursų kiekį, tad geriau juos išnaudoju kūrybai.
Ant Ablaze viršelio buvo užrašyta, kad įrašinėjant albumą nebuvo naudojami sintezatoriai. Tai – daugumos shoegazerių principas. Bet jūsų paskutiniuose albumuose girdžiu klavišinius ir jie skamba puikiai? Kodėl apsigalvojote ir pradėjot juos naudoti?
SF: Eifelian ir ypač Divinian albumuose pradėjau naudoti midi kontrolerio klaviatūrą Erin balso semplų atkūrimui, taip sukurdamas svaiginantį, banguojantį, atmosferinį garsą. Tad naudoju Erin balsą kaip instrumentą. Divinian nėra sintetinių garsų, tik gausiai efektuoti vokalai ir gitaros, kurios lengvai gali būti sumaišytos su sintezatoriaus garsu.
Jūsų dainų pavadinimai dažnai pilni aliuzijų į įvairius gamtos reiškinius, vardus? Ar tai jus inspiruoja? Kaip šios nuorodos papildo jūsų muziką?
EW: Čia suveikia tam tikra chemija. Ji – visiškai organiška ir tiesiog egzistuoja muzikos kūrimo procese. Mes tarsi jaučiame gamtos (gyvenimo, pasaulio, jos elementų) svarbą ir įtaką.
Pastaruosius porą metų itin produktyviai dirbote. Ar Autumn’s Grey Solace – jūsų pagrindinis projektas? Kuo dar gyvenime užsiimate apart muzikos?
EW: Autumn’s Grey Solace yra mūsų gyvenimo dalis, tarsi pagrindinis elementas. Tačiau turiu ir kitų pomėgių tokių, kaip aštanga, joga, važinėjimas dviračiu kalnuose ir tiesiog mėgavimasis gyvenimu. Kaip galima kurti muziką, neturint kitų aistrų? Tai tarsi mūsų muzikos varomoji jėga.
Ar viską įrašinėjat tik dviese? Gal turite kokių įdomių kolaboracijų, muzikantų? Kokie ateities planai ties tuo?
EW: Kol kas jokių planų tam neturime, bet neteigiu, kad to nebus ateityje.
Jūsų muzika – tarsi nuostabus kontrastas greitai bėgančiam, moderniam pasauliui. Iš kur semiatės įkvėpimo tokiam ramiam ir nežemiškam garsui? Gal jus įkvepia miestas, kuriame gyvenate?
SF: Įkvėpimą pajuntu, kai išvykstu iš miesto. Gamta man daro didžiulę įtaką.
Autumn’s Grey Solace skambesys – ethereal, dream pop, goth, shoegaze žanrų mišinys. Kokios jūsų muzikinės įtakos?
SF: Kai pradėjau groti, buvau įkvėptas tokių grupių kaip Dead Can Dance, Cocteau Twins, The Cure ir The Smiths. Pradėjęs kurti, ieškojau savo identiteto. Kai kuriuos garsus tiesiog jaučiu ir girdžiu mintyse, tad visąlaik stengiuosi juos atkurti.
Ar kada buvote susimąstę eksperimentuoti su elektroniniais ritmais/garsais?
SF: Nepasakyčiau, nes labiau mėgstu organiniškus, gyvus garsus ir ritmus. Organiškus, bet nežemiškus, jei galima taip pasakyti.
Shoegaze/dream pop žanrai šiuo metu tarsi išgyvena antrąją bangą. Ar jaučiatės viso to dalimi?
SF: Taip, išleidę septynis albumus, mes tikrai jaučiamės prie to prisidėję.
Kada geriausia klausytis jūsų muzikos (dieną, naktį, kuriuo metų laiku)?
SF: Manau, geriausia mūsų klausyti yra naktį per gerą garso aparatūrą ar su gerom ausinėm. Tinka bet koks metų laikas.
