Au-Dessus prancūzų kalba reiškia terminą virš. Taip yra pasivadinusi sparčiai populiarėjanti grupė iš Vilnius. Paradoksalu, bet kvarteto atliekama black metal muzika yra kur pas populiaresnė užsienyje nei gimtinėje. Debiutinis vaikinų mini albumas Au-Dessus pasirodė 2015 metais lenkų leidykloje Witching Hour Productions, kurią savo namais vadina tokie metalo sunkiasvoriai kaip Behemoth ar Vader. Per tą laiką grupė spėjo apvažiuoti nemažai vakarų šalių su koncertais.
Praėjus dviems metams Au-Dessus grįžta su pilnaverčiu albumu End Of Chapter, kurį gegužės 19 dieną išleis prancūzų leidykla Les Acteurs de l’Ombre Productions, propaguojanti labiau avangardines juodojo metalo atmainas.
Naujuoju albumu skelbiate skyriaus pabaigą. Kokį veikalą kuriate? Kas bus toliau?
Galime nuraminti, kad tuo mūsų muzikinė veikla tikrai nesibaigia, tačiau šiuo albumu uždarome tam tikrą savo kūrybinį etapą, kuri pradėjome su savo pirmuoju leidiniu ir jo tam tikrą idėjinį tęstinumą. Naujasis etapas mūsų vizijoje yra kiek kitoks, keičiasi muzikos srovės, darančios įtaką, bei vis ieškome daugiau skirtingų priėjimų prie paties garso.
Au-dessus – sunkiai išguglinamas dalykas. Kodėl pasirinkote tokį pavadinimą? Virš ko esate?
Dabar įvedus šį pavadinimą jau nebesunku mus rasti, todėl problemų tai nebesukelia. Pavadinimas tiek skambesiu, tiek reikšme tinkamai atskleidė, kas mes ir apie ką mes. O šiaip juk prancūziškas pavadinimas tikrai daug kam patraukia akį (haha).
Virš ko esame – kiekvienas klausytojas gali interpretuoti pagal tai, kaip išgyvena mūsų muziką. Mums patiems visas šis reiškinys yra virš visko, todėl ir pavadinimas toks, atitinkantis esmę.
Prancūzų grafinio dizaino studija Metastazis jums sukūrė pasakiško grožio (ir gan netipinį metalo muzikai) viršelį. Papasakokite, kaip gimė šis bendradarbiavimas ir kas slypi už viršelio idėjos?
Bendradarbiavimo pradžia buvo labai paprasta kaip ir visur – el.laiškais. Metastazis parodė didelį susidomėjimą ir pasakė, kad turi idėją ir mato mūsų albumo muzika, turiu tam viziją. Jis dirba vadovaudamasis savais principais bei muzikos interpretacija. Metastazis albumo viršelio idėja ir jos įgyvendinimo rezultatu, be abejonės, esame labai patenkinti. Perskaičius prancūzo darbo principus, aprašytus jo tinklapyje, nemanėme, kad jis toks griežtas. Kiekvienas, kad ir minimalus, mūsų noras kažką keisti nuolat buvo paneigiamas jo vizijų argumentais. Todėl kažką pridėti iš savo pusės buvo praktiškai neįmanoma.
Akivaizdu, kad black metal scena (kaip ir beje daugelis kitų) pastaruoju metu mutuoja. Įdomios tampa grupės, kurios plaka BM su shoegaze (Deafheaven), bliuzu (Zeal and Ardor) ar stačiatikių giesmėmis (Batushka). Kokia, jūsų manymu, yra žanro ateitis ir kokie Au-Dessus planai susiję su tuo?
Black metal mutacija yra džiuginantis įvykis šiais laikais, kadangi BM yra muzika kurią kiekvienas gali interpretuoti, pildyti ar keisti savo suvokimu ir emocija. Tai muzika, kuri yra paremta emocija, todėl bet koks ieškojimas yra teigiamas reiškinys. O kaip kis mūsų kūryba dar pamatysime. Nenorime daug kalbėti, geriau tai išreikšime muzikoje. Tačiau jau dabar galima jausti blues, stoner, sludge, post-metal įtakas mūsų kūryboje.
Kokia yra dabartinė Lietuvos metalo scenos padėtis?
Tikrai einanti gerąja linkme. Vis daugiau užsienio renginių organizatorių domisi mūsų šalies grupėmis, vis daugiau užsienio grupių užsuka pas mus. Tad viskas tik geryn. Žinoma, kaip bebūtų keista, tokioje mažoje scenoje yra nemažai susiskaidymo tarp grupių, kažkokių užnugarinių konfliktų ir panašių nesąmonių. Bet, galbūt, kaip tai tik dar labiau papildo visą black metal judėjimą.
Beabejos Lietuvos roko, elektronikos ar pop scena atrodo kur kas pozityviau ir klausytojų ratas nepalyginamai platesnis. Bet ir patys esame linkę dažniau eiti į kitokios muzikos koncertus ar paklausyti lengvesnių įrašų.
Kaip ši situacija atrodo pasauliniame kontekste? Ar lietuviai gali pasiūlyti kažką išskirtinio lyginant pvz. su amerikiečiais ar skandinavais?
O kodėl turėtų negalėti? Lietuva sparčiai tobulėja ir auga, todėl augimas ir integracija į tarptautinę rinką yra normalu. Tačiau vis dar liko nemažai trū ir oldskūl grupių, kurių grafiniai dizainai, soc. medijų komunikacija gyvena praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje (nors sunku apie tai kalbėti, kuomet kai kurie iš mūsų buvo vaikai arba išvis dar negimę). Apskritai labai daug grupių praranda didelę dalį dėmesio dėl tekstų vien tik lietuvių kalba.
Black metal – gan depresyvi ir agresyvi muzika. Kas yra jūsų guilty pleasures iš pops scenos?
Tos guilty pleasures dažnai priklauso nuo litražo turuose ir vakarėliuose, tačiau neretai skamba Madonna, Scooter, Prodigy, Modern Talking, Alphaville, OMD ir kita klasika, kuri puikiai palaiko black metal nuotaiką turo metu bei įkvepia naujai kūrybai. Kas žino, galbūt kada pažersim ir mes kokį šalutinį projektą su jonikomis ir būgnų mašinomis.
Esat groję Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje, Lenkijoje… Šildėt Mayhem. Kokios jūsų drąsiausios ambicijos?
Apie ambicijas geriau per garsiai nekalbėti. Tuo jau teko įsitikinti. Esamę prisikalbėję ir likę ant ledo. Tačiau jau dabar turime nemažai suplanuotų ateinančio turo koncertų tiek klubuose, tiek festivaliuose su įvairaus kalibro grupėmis. Sekite naujienas mūsų soc. tinkluose ir viskas bus aišku. Sustoti vietoje tikrai neplanuojame. Kuo toliau tuo aukščiau.
Atsakykite į klausimą, kuris nebuvo užduotas, bet norėtumėte, kad būtų.
„Ar pykina turo metu važiuojant autobusu?“
Visko visiems pasitaiko, būna, kad ir striukių kišenės kitu turiniu pasipildo.
Ir taip, mums dar keturis.
Vienintelis End Of Chapter albumą pristatantis grupės koncertas vyks gegužės 20 dieną klube Pelėda. Svečio teisėmis koncerte pasirodys prancūzai Glorior Belli.
Interviu publikuotas žurnale 370.
Ieškok naujo numerio tavo pamėgtose vietose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
