Vakar Vilniuje įvyko norvegų grupės Vulture Industries koncertas. Metai tik prasidėjo, bet tai geriausia iš to, ką mačiau ne tik šiemet, bet apskritai gyvenime.
Vokalistas į koncertą atvyko po senelės laidotuvių, tiesiai iš vėluojančio lėktuvo lipo ant Kablio scenos ir tikriausiai tik akmuo negalėtų pajusti norvego spinduliuojančios charizmos. Grupė jau senokai neapsiriboja vien black metal, o man labai patinka, kad Bjørnar Nilsen vokalas yra švarus, beveik operinis.
Vulture Industrines beprasmiška bandyti įsprausti į kažkokius rėmus. Jų spektras platesnis nei nuo Mike Patton (Faith No More) iki The Tiger Lillies.
Iliustracijai fragmentas to, kas prieš pusmetį vyko festivalyje Kilkim Žaibu.
Vilniuje Vulture Industrines atliko 75 minučių programą.
01. The Tower
02. Divine Appalling
03. Crowning The Cycle
04. The Pulse of Bliss
05. The Hound
06. I Hung My Heart on Harrow Square
07. Lost Among Liars
08. Blood Don’t Eliogabalus
—
09. Pills of Conformity
10. A Path of Infamy
Po koncerto pavyko trumpai pasikalbėti su grupės nariais.
Mini interview with Vulture Industries by Surult on Mixcloud
P.S.
