Ellen Allien kaip sakė – taip ir padarė. Akivaizdu, kad leiblui pasirašius sutartį su grupe – turėtų gimti albumas. Italai We Love savo debiutinę bendravardę plokštelę po BPitch Control vėliava išleido dar rugsėjo 13 dieną. Mes jo klausomės nuo vasaros vidurio. Ir tik dabar supratome, kokie esame egoistai. Taisomės ir dalinamės.
Duetą sudaro Piero Frangola ir Giorgia Angiuli. Piero yra dizaineris ir VJ’us. Elektroninę muziką atrado besiklausydamas kultinių Coil (pagarba). Džiordžia mokėsi groti klasikine gitara, vėliau grojo black metal ir hardcore bandose, dar vėliau draugai jai padovanojo albumą Berlinette…
Bet tegu papasakoja apie save patys. Žaviuoju itališku akcentu.
Jau supratote, kad gyvų pasirodymų metu grupė dėvi futuristinius drabužius o palinkimą prie Apple’ų paįvairina pasidabindami ne mažiau futuristinėmis gitaromis.
Creating their own cosmos of music, film and fashion, you know. Apie savo koncertus We Love kalba eilėraščiais:
On stage we are like two soldiers of love:
two faces behind a visor,
two bodies behind a black and white suit of armour
Albumas italiūkščiams gavosi tikrai neprastas. Siūlau paspausti trikampį kol ganysite raides.
Tai vienas labiausiai įsimenančių (catchy) gabalų albume. Patys girdite, kad duetas groja electo-pop muziką (plačiąja prasme), kartais labiau nukrypdami į šokių aikštelę, bet dažniau į miegamąjį (rekomenduojama albumą atidaranti kompozicija Ice Lips). Vienur atpažinsite Ladytron garsus, kitur idm perliukus, o dar kitur We Love nublokš jus į geriausius prisiminimus apie devintąjį praeito amžiaus dešimtmetį – new wave, synthpop ir disco rojų.
Iliustracija:
Priimdama į savo šeimą tokius vaikus (apie Jahcoozi jau pasakojau, o apie Chaim dar papasakosiu) Elena vykdo akivaizdžią BPitch muzikinio spektro ribų praplėtimo politiką. Su juntamu akcentu į pop pusę. Greičiausiai tokia ateitis siejama su gyvais pasirodymais. Tegu pyksta narrow-minded individai ir menamo andergraundo gerbėjai. O man tai patinka. Juoba, kad nesunku įžvelgti nematomą raudoną liniją apjungiančią visus šeimos narius. Nei vienas BPitch projektas negadina bendrojo leiblo vaizdo ir skambesio. Atvirkščiai, praplečia ir papildo, kaip trūkstamas puzzle elementas.
Pavyzdžiui, mano gabalas-favoritas albume – Cruise Control. Pasiklausykite ir pasakykite, ar jis neskleidžia tos pačios atmosferos, kuria prieš 4 metus alsavo Elenos ir Sašos bendras gabalas Retina? Ir ne vien dėl violončelės…
Čia dar pora grupės klipų (jei tingėsite ieškoti).
Jei dar pritruktų – pusė albumo „gyvai“.
Įdomu, kai albumas išleidžiamas tik CD pavidalu, tai byloja apie mažesnių pardavimų tikimybę? Na kodėl tarkim ta pati Elena savo Dulkes išleido ir vinile, o Mes mylime tik CD.