Melomanijos gniaužtuose: Domininkas

Tai pirmas atvejis kuomet rubrikoje sudalyvauti svečias pasisiūlė pats. Tikimės, jog jis taps geru pavyzdžiu. Taip pamaloninti nusprendėme užmerkti akis į faktą, jog Domininkas atstovaują mūsų „konkurentų“ portalą, kuris kabo ore.

Taip, klaidos varde nėra. Domininkas jį gavo pagal prosenelį. Išgirdęs klausimą apie kolekcijos įrašų kiekį pirmą kartą apie tai susimąstė. Pabandęs suskaičiuoti bent jau kompaktus – gavo skaičių artimą 500 vienetų. Sakė dabar ir pats žinos (niekad neabejojome šios rubrikos nauda). Dar dėžėse Domas turi panašų kiekį kasečių. Kol kas gaila išmesti, tačiau ir klauso jų labai retai.

Vinilų rinkinys yra daugiau atsitiktinis ir eklektiškas. Nors paskutinis kolekciją papildęs (gautas dovanų) albumas buvo būtent šio formatas Siouxsie & The Banshees albumas Hyaena.

Dar kažkada Domas pažįstamam atidavė keliasdešimt minidiskų.

Ilgą laiką Domininkui (dabar tam tikruose sluoksniuose žinomam Direktoriaus pravarde) teko varvinti seilę į vyresnio brolio juostas, plokšteles ir kasetes. Kai jis kelioms valandoms išsinuomodavo persirašyti vieną ar kitą plokštelę, būsimas Direktorius į specialų sąsiuvinį persirašydavo visą informaciją: nuo dainų pavadinimų iki grupės narių. Įsivažiavęs persikopijuodavo ir grupių originalius šriftus bei leidybos kompanijų logotipus.

Viskas pasikeitė, kai brolis parsinešė Sex Pistols plokštelę Flogging A Dead Horse – prie iki tol jau kabinusių ausį Joy Division, The Cure ir The Stranglers prisidėjo Dead Kennedys, The Clash, The Ramones – galutinai pramušė pankrokas. Vėliau brolių skoniai pradėjo skirtis ir Direktorius suvokė būtinybę pradėti kaupti savo įrašus. Kalendorius rodė kažką apie 1990-uosius. Paskui atsirado savų įrašų gavimo kanalų: Domas su draugais kiekvieną savaitgalį važiuodavo į „baracholkę“ Antakalnio gale, įstojo į Vilniaus alternatyvinės muzikos gerbėjų klubą, tuo pačiu vienijusį ir Bix’ų fanus.

Taigi, galima sakyti, kad visa Domininko fonoteka buvo sukaupta per maždaug 20 metų. Be konkretaus tikslo sukaupti „kietą“ kolekciją, nes šiaip jau jis sąmoningiau ir ilgiau kolekcionuoja pašto ženklus su įžymiais žmonėmis.

Domininkas giriasi, kad jo fonotekoje – įdomi ir gera muzika plius šiek tiek laiko išbandymų neatlaikiusių senienų. Kurį laiką jis juokavo, kad turi surinkęs dvi pilnas diskografijas: The Ramones (turėjo netgi pravardę Ramonsas) ir Nick Cave & The Bad Seeds. Tačiau ilgainiui The Ramones iširo ir išmirė, o N.Cave pradėjo mažiau dominti.

Pastaruoju metu Domo kolekcijoje tikrai galima rasti įvairių garsų: pankroko, hardkoro, ska, dub, reggae, indie, Ninja Tune ir Warp elektronikos, daug lietuviško ir latviško underground’o ir, be abejo, tikrai pilną dr.Green (tiesa, pamiršau paminėti, kad Domininkas ten dirbo vokalistu) diskografiją su visais įmanomais leidimais.

Pirmieji įrašai, už kuriuos Domas mokėjo pinigus, buvo A.Vienuolio g. buvusioje įrašų studijoje į jo atneštas kasetes perrašyti The Ramones albumai. Tuo metu tai buvo vienintelė vieta Vilniuje, kur pavyko rasti beveik visą šių amerikiečių diskografiją.

Taip jau susiklostė, kad pastaruoju metu mūsų žaliasis svečias muzikai beveik nieko neišleidžia. Dar baigdami mokyklą su kolega jie pradėjo leisti savo fanziną, todėl įrašų gaudavo apžvalgoms. Netrukus su pirmąja grupe išleido savo albumą – jį keitė į panašių atlikėjų „pasidaryk pats“ leidinius. Vėliau pradėjo rašyti įvairiems „rimtesniems“ leidiniams – savo relyzus pradėjo siųsti ir „rimtesni“ leiblai. Direktorius ypač džiaugiasi, kad ilgus metus bendradarbiavo su vokiečiais Grover Records – jie leidžia daug geros ska muzikos. Dar vienas „įplaukų“ šaltinis – organizuojami įvairūs koncertai: tuomet promo tikslais muzika atkeliaudavo prieš arba pačios grupės ją dovanodavo po koncertų. Domininkas neslepia, kad pastaruoju metu piratauja ir vagia muziką iš interneto. Jis teigia, kad apie etinius šio proceso aspektus būtų galima ginčytis, bet jaučia, kad, matyt, dar nepribrendo pirkti tokį abstraktų dalyką, kaip mp3 ar kitą audio failą.

„Materialiai brangių collector’s items tubūt neturiu. Arba bent jau nežinau apie juos“, – sako mūsų pašnekovas. Galbūt kažkiek vertinga galėtų būti Hiperbolės plokštelė su visų narių autografais, kuriuos „per blatą“ gavo tėvas. Arba vengrų Sexepil vinilas su parašais, gautais prasiveržus pro visas užkardas Sporto rūmuose.

Turinio prasme Domui brangiausi, turbūt, WC News ir dr.Green (kur gi ne?) albumai, kurių įrašuose, viršelių kūrime ir leidyboje betarpiškai dalyvavo. Jam gaila, kad per potvynius Prahoje „nuplaukė“ dr.Green vinilo tiražas – jis turbūt būtų vertingiausias. Na, bet liko bent jau mažas (EP), suomių išleistas žalias ir juodas vinilai.

Apipavidalinimo prasme Domininkui dabar daug emocijų kelia Bix vinilas Akli Kariai, kurių vidinį voką pats sau nusipiešė (žr. foto aukščiau) ir kuris yra tikrai geras kaip albumas. Panašiai Domas patobulino ir rusišką Sonic Youth plokštelę. Nes buvo matęs, kad „normalūs“ albumai dažnai turi vidinius vokus.

Kasečių laikais viršelių kūrimas jam buvo dar labiau įprastas, nes įrašus dažniausiai gaudavo per penkias rankas net be gabalų pavadinimų.

Apie egzempliorius iš sąrašo  „must buy“ ir „niekur nerandu“ Domas pasakoja, kad neseniai rado tai, ko ilgokai ieškojo – Pietų Afrikos grupės Desmonds & The Tutus debiutinį albumą. Prieš tai panašiai vargo su savo ilgamečio favorito dr.Ring-Ding naujuoju projektu Kingston Kitchen. Pastaruoju metu Domininkas neturi to noro „turėti“, jam užtenka „paklausyti“, o tokia galimybė suteikiama podcast’ų, netradio ir panašių kanalų. Nemažai Direktoriaus kolekcijos sukasi geriausiame jo nuomone LT radijuje StartFM – nereikia net traukti kasečių iš dėžių.

Be to, Domininkas skundžiasi, kad netgi nelabai aišku, kas tas must šiais laikais. Fuck Buttons? Domas mieliau sumokėtų už jų koncertą, nei nusipirktų originalų albumą.

Rubrikos herojus kuklinasi, kad audio sistemos požiūriu jo atveju melomanijos gniaužtai labai atsileidę. Domas niekada nebuvo hi-end audio pasekėjas, nesidomėjo auksiniais laidais ir panašiai. Jam jau senokai tarnauja Kenwood KX-W2050 kasetnikas, Technics SA-GX370 stipriakas ir SL-PG460A CD grotuvas bei senukas Vega patefonas, kuriam dirželį specialiai siuntėsi iš Olandijos, nes čia nepavyko rasti.

Viską transliuoja klasikinės sovietų kolonėlės S-90. Tiesa, dar dažniau muzikos Domininkas klauso iš mp3 grotuvo ar automobilyje.

O jūs turite muzikos?
Parodykit!