Markas Palubenka turi pirmą albumą
(jis niekaip nesusijęs su Depeche Mode)

Penktadienį (kovo 2 dieną) Menų Spaustuvėje savo debiutinį albumą No Fun in 101 pristatė Markas Palubenka. Nelabai aš jį pažįstu: puse ausies girdėjau jo pasirodymą Satta Outside 2011 festivalyje (palapinėje bandydamas atsigauti iki pagrindinio veiksmo) ir buvau klausęs pirmo Love, Jazz and the Devil  EP (kurį sesė gavo iš Marko už pakelį sulčių).

Feisbuke postindamas šio leidinio nuotrauką išreiškiau viltį, kad galbūt iš šio jaunuolio galėtų užaugti lietuviškas Andrew Bird. Arba bent jau José González.

Išgirdęs dainą Easter Comes dar labiau tuo patikėjau.

Vėliau teko lankytis T.Ė.T.Ė. apdovanojimuose. Buvau nuoširdžiai įsitikinęs, kad metų debiutą nuskins mmpsuf. Paaiškėjo, kad klydau. Deja, Marko pasirodymo Lofte negalėjau prisiminti dėl objektyvių priežasčių.

Tik prieš pat koncertą perskaitęs Mariaus interviu su Marku sužinojau, kad pastarasis visai ne ukrainietis, o lenkas (iškart mintyse suteikiau jam penkių karmos taškų kreditą).

Menų spaustuvės salė buvo beveik pilna. Esu priverstas panaudoti delfi.lt užpatentuotą frazę „renginį stebėjo tokios žvaigždės kaip:“ grupių Golden Parazyth, AVaspo, Proper Heat, Mark Fiction, Biplan muzikai (jei kokią įžymybę pamiršau paminėti – atsiprašau). O po koncerto Aurelijus Sirgedas, kuriam tą vakarą atiteko garsisto amplua, teiravosi, ar atėjau palaikyt tautiečio.

Visi susirinkę turėjo progą išsamiai apžiūrėti scenos gale stovinčias duris, kurios buvo labai panašios į langą. Po mandagaus 25 minučių vėlavimo Lauras Laučiūnas paskelbė, kas šiandien žada vykti scenoje, nes Markas gėdijasi. Pats atlikėjas atlikęs pirmą dainą prisistatė „Labas vakaras, jums groja metų debiutantas“.

Pirmų dviejų dainų metu pradėjau suvokti, kad Markas, ko gero, labiau norėtų tapti Thomu Yorke’u (nei Andrew Bird ar José González). Ir muziką jis interpretuoja savotiškai (turiu omeny judėjimą skambant muzikai) – dar ne Lotus Flower, bet kažkur link to. Tik kiek labiau primena piemenuko (su tom juokingom kelnėm ant šleikų) strykčiojimą.

Po trečio gabalo Markas ilgiau bendravo su publika. Suvokia vaikinas, kad ir balsui pailsėt reikia, ir repertuaras trumpokas. Pasakojo, kad albumo pavadinimas No Fun in 101 yra susijęs su filmu Nineteen Eighty-Four, jo herojumi Winstonu (bet ne Čerčiliu), kažkokiom durim, iš už kurių galbūt pasirodys švenčiausia mergelė Marija ir… nei žodžiu neužsiminė apie 1989-ųjų koncertinį Depeche Mode albumą.

Taip pat buvo galima įsitikinti, kad Markas jau moka pataikauti publikai. „Nujaučiu, kad šiandien čia susirinko pati geriausia mano publika. Aš turiu toki įtarimą“, – koketavo jaunuolis. Apskirtai, kalbėjo tą vakarą ponas Palubenka daug. Kartais gerai, bet dažniau nelabai (pvz., juokėsi iš to vargšo Mandragoros gitaristo/mokytojo ir kitokias nesąmones sakė). Bet negali pykti – pirmos eilės juokėsi (tikriausiai Marko grupiokai). Tačiau tai – ne bėda. Jaunuolis aštuomdevintų gimimo, dar išmoks kalbėti. Juk svarbiausia – ne žodžiai, o darbai.

Dainuoti Markas tikrai moka ir balsą turi. Tik beklausydamas jo, klausinėjau savęs ar norėčiau dar kartą apsilankyti tokiame koncerte arba ilgesnį laiką klausytis Palubenkos muzikos namie? Gal ir taip… Bet vien faktas, kad tokie klausimai kyla, byloja apie tai, jog vaikino muzika pakankamai specifiška ir nelabai pritaikyta masiniam vartojimui. Taip pat norėjosi, kad programa būtų trumpesnė, bet labiau koncentruota. Ir mažiau tų „nusivažiavimų į menus“ (kas stebi Jurgos muzikinę veiklą – supras, apie ką aš). Teisūs buvo leiblo Mind The Groove (suprantu, kad kažkoks lietuvių filialas Londone) žmonės, kurie patarė neįtraukti dainos Byloti į albumą

Po koncerto norėjau paprašyti Marko parašo ant albumo. Kaip tik užklupau jį „interviu“ metu. Ramūnas Zilnys klausinėjo, ar ponas Palubenka sutiktų dalyvauti projekte Žvaigždžių duetai (ar kažkokiame panašiame)? Markas net nesusimastęs atsakė – „tikrai ne“ (mintyse pridėjau dar penkis karmos taškus jam).

Bet tuoj pat teko nusivilti. Nes paprašytas pasirašysi lenkiškai, Markas atšovė, jog nemoka lenkiškai ne tik rašyti, bet ir kalbėti. Tai koks jis lenkas?? Iš karto minus dešimt karmos.

Grojaraštis:
01. Kill Me
02. Never Talk to Strangers
03. Speak, Memory
04. Down Tempo
05. Tju
06. Planet Melancholia
07. Love
08. Jazz
09. The Devil
10. Stone Age
11. I Bet on You
12. Byloti
13. Paki
14. The End Song
—
15. Easter comes
16. God is in the Rain

Performansas: 8/10
Garsas: 9/10
Šviesa: 8/10
Trukmė: 7/10 (dėl koncentracijos ir laiko santykio)
Kaina: 18 Lt
Alus: juo nebuvo prekiauta ir vakaro kaltininkas džiaugėsi, kad visą dėmesį klausytojas gali skirti muzikai
Gražių merginų: tokiuose koncertuose niekas neieško

Bendras: 8/10

[nggallery id=494]