Markas Palubenka pristatė savo antrąjį albumą. Vienas jo inspiratorių

Šeštadienį (balandžio 11 dieną) savo antrąjį albumą Puzzleman Menų spaustuvėje pristatė Markas Palubenka. Lygintas su tokiais iškiliais atlikėjais kaip Andrew Bird, José González, Anthony Hegarty ar Beirut. O pvz. Kurak projekto gabale Miseries, man jis labai panėšėja į Ian Astbury. Bet kaip sakė vienas interneto klasikas, „su kuo tik manęs nelygino, kartą netgi buvau lygintas su lygintuvu“.

Žiūrint retrospektyviai, Markas nuėjo nemažą kelią nuo pirmo karto, kai išgirdau jį apšildant Jamie Woon Lofte: toks kuklus, paprastas jaunuolis su normaliais bateliais ir kelnėm, kurių kantu galima sviestą raikyti. O praeitų metų gale per Sofar Sounds Vilnius jaunuolis (į aštuomdevintų metų ir jaunesnę gimimo kartą visada buvau linkęs žiūrėti atlaidžiai) jau atrodė gerokai subrendęs ir sugedus technikai laisvai improvizavo ir juokavo su žiūrovais. O ir muzikinės kompozicijos skambėjo pilniau bei įdomiau (berods, tąvakar grojo Paki, I’m A Moment).

Menų spaustuvės Juodoji salė įkaitusią šeštadienio pavakarę buvo užpildyta sausakimšai, tad šių eilučių autorius džiaugėsi dar pakankamai patogiai įsitaisęs viršuje ant laiptų. Nepraėjus nei pusvalandžiui nuo numatytos pradžios, Markas žengė į sceną, kurios viduryje buvo įtaisyta apšviesta persirengimo širma (ją vėliau atlikėjas panaudojo pagal paskirtį) ir kukliai pamojavo susirinkusiai publikai bei parodė, kaip visuomet mojuoja olimpiečiai, o taip daryti jis nenorėjęs. Vėl pramušė ant kuklumo? Keistuolis. Gerokai atšilę orai, matyt, jį inspiravo pasipuošti šaltibarščių spalvos megztuku. Bet mane nupirko iškart. Nors scenoje vietos buvo visam orkestrui, Palubenka atskleidė, kad kiti žmonės prie „muzikinio reikalo“ prisijungs vėliau. Ir ilgai nelaukęs, vienas su gitara atliko 5 dainas iš senesnės kūrybos.

Minėtas kolektyvas sugužėjo pamažu. Pirmoms dviems Puzzleman dainoms prisijungė dvi back-vokalistės. Po to įsiliejo ir keturi styginiai bei trys pučiamieji. Ir salė sugaudė visu pajėgumu. Net buvo kiek apmaudu, kad manasis albumo favoritas A Woman Of Stone jau buvo sugrotas. Markas dar spėjo švelniai pajuokauti, kad styginiams ir pučiamiesiems ploti nereikia, nes į salę jie žengė per anksti. O prieš ¡el Silente! Markas prisipažino, kad labai žavisi Salvadoru Dali, be to, pastarasis darė daug keistų dalykų, pvz. vežiodavosi kopūstus mašinoje, todėl jis yra tikrasis Puzzlemanas ir ši daina skirta būtent jam.

Verta paminėti, kad Markas scenoje jautėsi itin laisvai ir vietomis išdarinėjo tokius piruetus, kad plastiškumo jam būtų pavydėjęs ir „baltų Pippenu“ vadintas Ramūnas Šiškauskas. Štai iš kur ta galybė palyginimų ir sugretinimų. Jis labai visapusiškas ir universalus, šių eilučių autoriaus nuomone, pasimetęs kažkur tarp Thom Yorke ir Devendros Banhart, bet unikalus savaip.

Kaip jau rašė Bongas, antrajam albume muzikinės temos išplėtotos ir apipintos gerokai solidžiau negu debiute. Toks įspūdis buvo ir stebint gyvą pasirodymą. Tik pridėjus minėto orkestro pastangas, žymiai stipriau suskambo ir kompozicijos, kurios albume negroja pirmu numeriu. Greens sušvito visai kitokiom spalvom, gerokai sudrebino spaustuvės stogą ir dar ilgam įsisuko į galvą išėjus ir po koncerto. Gal tik pučiamiesiems skirtų partijų buvo mažokai, pastebėjau juos šiek tiek nuobodžiaujant koncerto eigoj. O grįžtant bisui, vienas jų taip atsipalaidavo, kad grįžo be instrumento.

Tarp bisui atliktų dainų Markas dėkojo prodiuseriams, apšvietėju tą vakarą dirbusiam jo vadybininkui, gerbėjams ir išreiškė viltį, kad trečiąjį albumą taip pat pristatys Menų spaustuvėje. Jo paties labui tikiuosi, kad taip neatsitiks. Jis nusipelnė didesnių erdvių ir didesnio skaičiaus ausų. Ir ne tik Lietuvai reikia charizmatiškų bičų su gitarom.

Grojaraštis:
01. Apolonas
02. Easter Comes
03. Planet Melancholia
04. Don’t Let It Bring You Down
05. The Devil
06. Deluxe Box
07. A Woman Of Stone
08. ¡el Silente!
09. Jazz
10. Hidden in Atom
11. I’m A Moment
12. Morze
13. Physical Pleasure
14. Greens
15. Paki
16. Jose the Doorman
––
17. Miesto Betonas
18. God Is In The Rain

Foto: Barboros Adamonytės

Performansas: 9/10
Garsas: 9/10
Šviesa: 8/10
Trukmė: 8/10
Kaina: 5-9 Eur
Alus: juo nebuvo prekiauta
Gražių merginų: atsivedžiau ir išsivedžiau
Bendras: 9/10