Jei pragaras yra žemėje, tai jis Berlyne. Berghaine velniai atrodo kaip Scooter vokalistai, raganos sukasi tamsoje, teka prakaitas ir visa tai įgarsina techno.
Marcel Fengler šiame pragare girdėjau apie dvyliktą. Dienos. Tuomet jis kapojo galvas dar krutantiems ir bandė prikelti kampuose besivoliojančius lavonus. Dabar sugrįžo, kad primintų tuos vaizdus ir tą nuotaiką.
Berghain 05 Marcelis pradeda be kompromisų. Šaltas techno, nulis emocijų, surakinti žandikauliai. Prisiminimai bėga prieš akis, delnai prakaituoja, lūpos tvirtai suspaustos. Šviesos tunelio gale, atrodo, nėra – jei viskas prasideda taip, kas laukia po to? Tour de Schranz?
Traukinių žymėjimas prasideda ties po pirmųjų 15 min. Techno smelkia kaulus, perone stogas kilnojasi – panašu, kad tuoj sodins į gyvulinius vagonus. Sveiki atvykę į beprotnamį ant ratų.
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Marcel_Fengler_-_Thwack_LB_Dub_Corp_Remix.mp3] Marcel Fengler „Thwack (L.B. Dub Corp Remix)“
Ir kai jau atrodo, kad pasigailėjimo nebus, pragaro šeimininkas nustebina. Akyse sužaibuoja, jaučiuosi pamalonintas – mikso amplitudė šoka viršun reaktyviniu greičiu. Man smagu, kad vietoj kontrolinio šūvio žudikas leidžia merdėti tokiose balose.
Tarp balto ir juodo Marcel Fengler laviruoja itin lengvai ir meistriškai. Bet juk geidžiamiausio klubo pasaulyje rezidentas ir turėtų palaikyti tam tikrą lygį. Techno nėra mano stichija, bet jaučiuosi pakankamai savas. Nes groja žaismingai – kur reikia, pasvilina padus, kur reikia paglosto švelniau. Vokiška kokybė, ne kitaip.
Trumpai tariant, mikso autorius stebuklų nerodo, bet ir nenuvilia. Tik kiek daugiau nei valandą agituoja – jei techno trukdo darbui, mesk darbą.
O dabar dar einu prisiminsiu, kaip Ben Klock prieš metus valdė.
