Šiandien užmačiau, ką Lėkštutis rodė Pravdoj.
Ant mano stalo guli krūvelė naujų albumų (Guillaume & The Coutu Dumonts, Hrdvsion, Roman Flügel, Reboot…). Bet apie juos vėliau. Nes kol kas nenoriu klausyti nieko kito. S.Maharba atėmė visą dėmesį.
Nežinau, kas jis yra, bet bičas prodiusuoja labai įdomius beats gabalus su lo-fi attitude.
Savo puslapyje jis leidžia nemokamai parsisiųsti keturis ep. Visi 4 puikūs.
Eikit greičiau nusikrauti.
Jei dar ne pakeliui, tai pačekinkit šitą.
Kita smagi žinia ta, kad balandžio 27 dieną pasirodo S.Maharba self-titled albumas.
Kiek suprantu tai tik antras relyzas fiziniu pavidalu (anksčiau buvo tik kasetė) po dviejų metų senumo She EP.
Čia bičo myspace. Matosi, supranta, kas yra gražios mergos.
jaučiu savotišką malonumą, kai tokius atrandu pirmiau nei perskaitau pravdoj.
(ok, tas “atrandu pirmiau” – per draugus)
ir atsidūstu tikėdamasi, kad niekas nenuvalkios. nes s/t su french maid toks tobulas, kad net pavydu dalintis.
šiandienos pasaulyje tokių „neatrastų“ nėra daug.
juolab ilgai neužsibūna neatrastais, jei yra tikrai geri.
todėl labai raginu dalintis. „kokiu saiku seikėsi, tokiu bus atseikėta“, – sakydavo senoliai.
juk didžiausias malonumas džiaugtis pačiu atradimu, o ne tuo, kad džiaugiesi vienas.
Aha, man paauglystėje gerą muziką irgi norėjosi pirmam surasti. Kažkaip praėjo po truputį ši manija.
Ir dar, – neatrastų gal ir nedaug. Bet ar žinome, kas buvo grojama dar prieš mums gimstant? Pvz. http://www.souljazzrecords.co.uk/releases/?id=18676
gal ne kiek pavydas, kiek pasididžiavimas, bet jis toks teigiamas, toks “pažiūrėk, čia juk taip gražu”. dėl to grožio ir nesusilaikau nepasidalinusi. negaliu gi būti tokia bjauri ir nelinkėti numylėtiesiems pripažinimo. plius neklausau vieno ar kito atlikėjo/grupės tik todėl, kad jie dar švieži/perspektyvūs/niekas jų nežino/kaip zjbys.
ir dar – smagiau prisiminti, kas tuo gėriu pasidalino; o ar pati kažką įkvepiu, nė nežinau (išskyrus kartą, kai draugas padėkojo, kad užkrėčiau jį experimental/post roku)…