Mad Max 4 – puota akims, ausims ir visiems raumenims, reikalingiems spaudžiant gazą

Pavadinimas: Mad Max: Fury Road
Žanras: veiksmas an steroidų
Vaidintojai: Bronsonas, Theron, Beastas, Toecutteris
Apie ką: Lukašenkos politinė vizija postapokaliptinėj Australijoj.

Prisimenant praėjusių metų blockbusterius (originalumo ir nuostabos perpildytus sequelius ir rebootus, tokius kaip Rio 2, Wolverine, 22 Jump Street, How to Train Your Dragon 2, Transformers 4, Dawn of the Planet of the Apes, Planes 2, Hercules, Expendables 3, Paranormal Activity 5, The Amazing Spider-Man 2, Godzilla…) sunku atsispirti minčiai, kad Hollywoodas baigia ryti savo paties uodegą. Todėl pirmą kartą išgirdus apie naują Mad Maxą dar apie 2010-uosius, daug nesitikėjau. Tikėjausi dar vieno Total Recall, ar Conan, dar vieno atrajotos originalo kūrėjų orumą žeidžiančios košės. Ypač po apysilpnio Beyond Thunderdome, kuris buvo bene labiausiai amerikoniškas iš visų Mad Maxų. Tačiau kartkartėmis išleidžiamos promo medžiagos ir vis geresni ir kietesni traileriai privertė suabejoti mano abejonėmis. O galų gale gavome trigubos A klasės greičio, ugnies, kraujo ir destrukcijos simfoniją, vertą aukščiausių pagyrų.

Fury Road istorija yra paprasta kaip kryžius be skersinio. Dykumoje esančią tvirtovę valdo karo vadas/despotas/baltas Darthas Vaders, vardu Immortan Joe (Hugh Keays-Byrne). Patikima Joe leitenantė Furiosa (Charlize Theron) pagrobia Joe sekso verges ir pabėga. Sau būdingu nesėkmės, blogos karmos ir beprotystės stiliumi į gaudynes įsimaišo taip pat titulinis Pašėlęs Maxas (Tom Hardy). O taip pat eilinis Joe karys Nuxas (Nicholas Hoult). Merginos (kartu su Maxu) bėga, Joe (kartu su savo kariuomėne) jas gaudo. O visa tai sočiai apipilstyta saujomis mažiau ar labiau akivaizdžių detalių ir šalutinių siužeto linijų.

Nepaisant ekrane matomos dykumos, smėlio ir karščio, vaizduojamas pasaulis stebina gyvumu. Milleris suteikė jam gelmę, žiūrovas jaučia, kad kiekvienas matomas elementas pasakoja savo istoriją. Maxo sunešiota apranga ar mašina primena apie prieš tai buvusius nuotykius (striukė, tvarsčiai, kudlos). Miestas – Citadelė – turi savo hierarchiją, išteklius, kariuomenę ir kvazireliginę santvarką. Kariuomenę sudaro būrys baltai išsidažiusių karo fanatikų, mechanikas kartu atlieka ir gydytojo vaidmenį, sveikos moterys traktuojamos kaip itin retas ir svarbus resursas, ir t.t.. Kiekvienas automobilis, frankensteiniškai sukaltas iš skirtingų dalių, turi savo gaują, paskirtį, istoriją. Žodžiu – unikalų charakterį. Ir visos detalės yra šiek tiek perpieštos. Groteskiškos. Nudilusios ir sustiprintos over the top. Tarsi filmo kūrėjai paimtų kiekvieną rekvizitą ir užduotų sau klausimą „O ką su juo padarytų pamišėlis?“. Norite gaudynių? Gerai, bus gaudynės. Su dešimtimis automobilių, sunkvežimių, monster truckų ir motociklais. Norite susišaudymo? Labai gerai, primesime dar sprogimų, spyglių, fejerverkų ir liepsnosvaidžių. Norite ryškių veikėjų? Puiku, kiekvienas bus labiau pamišęs už kitą. Bus kaukės, dažai, neūžaugos, deformuoti milžinai, seksualios nimfos, blogietis, kurio pats šėtonas prašė biškį pristabdyt. Ir prie stiprintuvų sienos pririštas aklas mutantas, kurio vienintelė funkcija yra taškyti nesveikus riffus iš liepsnas spjaudančios elektrinės gitaros (*nubraukia džiaugsmo ašarą*). Naujas Mad Maxas tai pasaka suaugusiems, kurioje šyvius žirgus pakeičia variklių burzgimas, o titulinis herojus tėra įniršusios moters pagalbininkas.

Theron veidas ne be priežasties užima didesnį plakatų plotą. Būtent Furiosa yra pagrindinė filmo veikėja. Jos avantiūra užveda filmo siužetą ir šios veikėjos arka yra centrinė filmo ašis. Be to, ji turi daugiau dialogų nei Maxas. Theron veikėja yra stipri, ryžtinga, pavojinga, tačiau tuo pat metu abejojanti ir rūpestinga. Priekaištų jai neturiu. Hardy savo rolę atlieka tiesiog taisyklingai. Viskas ką jam reikėjo padaryti, tai būti užguitam, bet mėgiamam. Nelabai buvo kur sublizgėti, nes tai paprasčiausiai ne jo filmas. Hugh Keays-Byrne fantastiškai kuria vaizduojamą pasaulį. Šis aktorius jau antrą kartą vaidina pagrindinį Mad Maxo blogietį, puikiai apjungiant geriausias Toecutterio ir Lord Humungus savybes – kraupų balsą, valdingumą, paslaptingumą. Iš pagrindinių aktorių silpniausiai prezentuojasi Houltas, vaidinantis lyg kokiam Šekspyro teatre: perpiešia kiekvieną balsę ir gestą, pasisakymus pristato neautentiškai. Apskritai, dialogai yra silpniausias filmo elementas. Baigę filmavimą kino kūrėjai turėjo juostoje 480 (!) valandų mašinų gaudynių be siužeto. Vėliau papildomai „prifilmavo“ fabulą. Turbūt todėl nei dialogai, nei lėtesnės scenos neblizga. Taip pat, pagrindinė filmo mintis, t.y. vyriškos santvarkos pakeitimas moteriška, pristatyta grubiai. Šiek tiek lepšiškai. Be jokio artizmo. Ypač scena su močiutėmis, lyg iš kokio penktokų spektaklio. Kita vertus, kiekvieną filmo sekundę ekrane vyksta vidutiniškai šimtas milijonų žymiai patrauklesnių ir efektingesnių dalykų. Todėl lengvai peršamo feminizmo galima net nepastebėt. Paaiškinimui, nekritikuoju pačios žinutės, manau, kad filmo kontekste ji kuo puikiausiai tinka. Tiesiog forma nežavi. Ir vis tik, rimtai kabinėtis prie šių elementų yra lyg ieškoti smegenų 6iknoj. Nes jie sudaro tik mažytę filmo dalį, nepastebimai ištirpstančią bendrame kontekste.

Vienintelis atjaučiamas filmo trūkumas yra tempas. Milleris tapo savo paties ambicijų auka, labai anksti užkeldamas sau kartelę į pašėlusias aukštumas. Fury Road veiksmas yra aukščiausios prabos – kamerų darbas leidžia mėgautis kiekvienu sudaužytu automobiliu ir sprogimu, gaudynės žiūrovo netrikdo, o praktiniai efektai yra kaip šviežias oro gūsis holivudiškame kompiuterinių efektų tvarte. Ir, kas svarbiausia, veiksmas nevargina žiūrovo. Vis dėlto, kadangi Milleris meta aukščiausią pavarą gana anksti, filmo kulminacija savo tempu, masiškumu ir svoriu beveik nesiskiria nuo to, ką matome pradžioje. Beveik. Kokybė išlaikoma viso filmo metu, o siužeto išrišimas tenkina. Šį filmą galima traktuoti tiek kaip atskirą istoriją, tiek kaip didesnio Pašėlusio Maxo sagos dalį.

George‘as Milleris sugrįžo prie kultinės serijos po 30-ies metų ir tai buvo geriausia, kas galėjo mums nutikti šią vasarą. O gal ir dešimt sekančių. Dviejų valandų ilgumo puota akims, ausims ir visiems raumenims, reikalingiems spaudžiant gazą. Rekomenduoju.

Automobiliokalipsė: 10/10
Reciklingas: 10/10
Kulminacija: 9/10
Gitaristas: 10/10

Įdomybė: Vieną iš Joe žmonų vaidina Lenny Kravitzo dukra, o kitą – Elvio anūkė. Mano teorija – Joe planavo sukurti geriausią visų laikų postapokaliptinę roko grupę.