Vakar Leon Somov & Jazzu pristatė savo naują dainą Sugalvoki Norą, apie kurią patys sako, jog „netikėtas skambesys ir mum patiem“.
Pasiklausiau. Nu ir tikrai!
Justės lyrika tokia pat, kaip ir seniau (nuo Score tamsių momentų vėl grįžtama link megztų kojinių ir kelionių į Barseloną). Bet tai ne problema. Mergaitėms patiks. Balsas – šitoj dainoj, gal būt, šiek tiek per naglas, lyg kokios prarūkytos Džordanos. Užtat Leono neįmanoma pažinti. Dainą beveik įmanoma pavadinti pozityvia. Tokios aranžuotės sunku buvo tikėtis: šilti pulsuojantys analogai plius subtilūs elektroniniai vieversėliai ant viršaus. Dar pridėkime skoningus pragrojimus tinkamose vietose bei lengvai paryškintą priedainį ir sumoj gauname labai catchy ir addictive gabaliuką. Viskas iki skausmo paprasta. Ir tai yra didžiausia dorybė. Minimaliomis priemonėmis pasiekti efektą yra kur kas didesnis meistriškumas, nei pasiekti tą patį konstruojant garso sienas ir pinant melodijų kasas.
Ir tai jau nebe idm, kurio klausydavausi prieš metus (tuomet atrodė, kad geriau už Prediction ar Score duetui jau nieko geresnio nepavyks sukurti). Tai pasaulinio lygio pop muzika. Pirma asociacija šaunanti į galvą – Röyksopp. Tik nežinau, ko čia daugiau – Only This Moment ar What Else is There? (ko gero abiejų po truputį)
Šaunu, kad duetas vis dar sugeba stebinti. Kaip sakydavo sovietmečio oratoriai – tai mažytis žingsnis žmonijai, užtat didžiulis šuolis lietuviškam duetui.
