Šiandien nieko sensacingo pasaulio futbolo čempionate neįvyko. Portugalai žiauriai sumušė Šiaurės Korėją, staiga sumaniusią pažaisti su varžovais atvirą futbolą. Ispanai nesunkiai įveikė Hondūrą. Čiliečiai palaužė šveicarus. Ir netgi dar vieno klouno teisėjo drabužiais šou (kaip tik šiose rungtynėse) tenka vadinti pastarųjų dienų rutina. Verta atkreipti dėmesį nebent į du faktus. Pirma, čiliečiai, įmušdami tik vieną įvartį dešimčiai šveicarų, parengė patys sau uždelsto veikimo miną.
Faktai byloja, kad Čilės komanda šventė antrą pergalę ir viena koja žengė į aštunfinalį. Bet paskutinio turo H grupėje mačų baigtys „ispanų pergalė prieš Čilę“, „šveicarai ima 3 taškus iš Hondūro“ bei “trys komandos renka po 6 taškus” atrodo tiek realios, kad M.Bielsos auklėtiniams gali pritrukti kaip tik vieno papildomo įvarčio mače su Šveicarija. Ar su Hondūru pirmajame ture, kaip norite. Aišku, ne faktas, kad taip ir įvyks, nes iš principo nematėme šiame čempionate, kaip Čilė gali žaisti antru numeriu. O daryti tai per mūšį su ispanais teks – faktas.
Antra, portugalai, įmušdami net 7 sausus įvarčius Šiaurės Korėjai, faktiškai pamojavo rankutėmis Dramblio Kaulo Kranto rinktinei. D.Drogbos komandos perspektyvos patekti į aštuntfinalį ir taip atrodė miglotos, o dabar tapo tiesiog mizernos. Tokiu būdu artėjame prie šio straipsnio temos. Planavau šiandien panagrinėti pietų amerikiečių sėkmės priežastis (penkios rinktinės iš 10 mačų laimėjo 8, likusius 2 baigė lygiosiomis), tačiau bent keturias žemyno komandas beveik garantuotai matysime aštuntfinalyje. O štai Afrikos atstovais, visai tikėtina, paskutinį kartą grožėsimės artimiausiomis dienomis.
Prieš čempionatą daug buvo kalbama apie juodosios Afrikos (Alžyro rinktinės niekas rimtai vis dėlto nevertino) gražias perspektyvas pagaliau nuveikti svarbiausiame futbolo turnyre (ne olimpiadoje ar u-20 pirmenybėse) kažką galingo. Komandos neva jau subrendo, pasisėmė patirties, apsiginklavo išmintimi. Bet realiai artėjame prie to, kad po ilgesnės pertraukos antrame etape nepamatysime Juodojo kontinento rinktinių iš viso. Ir pagrindinė priežastis, rodos, yra vis ta pati – žaidimo organizavimo, drausmės, sveiko pragmatizmo trūkumas. Pažvelkime į kiekvieną juodosios Afrikos komandą šiame pasaulio čempionate.
A grupė. PAR. Ekipa visiškai nuvyto, susidūrusi su organizuotu Urugvajus rinktinės žaidimu aikštės viduryje, tiesiog nežinodama, ką daryti. Žaidėjai priminė muses stiklainyje: atrodo – štai jos, erdvės, bet pasiekti jas – neįmanoma.
B grupė. Nigerija. Idiotiška raudona kortelė tik patvirtino – Europos specialistams visgi ne visada pavyksta kontroliuoti savo žaidėjus. Tiesa, L.Lagerbacko auklėtiniai vis dar turi šansų finišuoti grupėje antri, tačiau ar daugelis tiki jų pergale prieš Pietų Korėją? O juk ir jos gali nepakakti.
D grupė. Gana. Turi 4 taškus, pirmauja grupėje. Tačiau atsakykite man į klausimą – kodėl Ganos futbolininkai nepadarė nieko, kad tų taškų būtų 6, o šansai išeiti iš grupės – puikūs vietoj dabartinių, mano manymu, labai nedidelių? Juk iš pirmo žvilgsnio įmušti dar vieną įvartį dešimčiai australų buvo padaryti lengviau, nei atsilaikyti prieš galingus vokiečius paskutiniame ture. O ganiečiai tai privalės dabar padaryti, kitaip – atia. Į klausimą atsakysiu pats – Ganos rinktinė pasirašė, nemokanti šiuo metu organizuotai pulti. Gintis – taip, bet žaisdami pirmu numeriu ganiečiai nesukėlė didelių rūpesčių net ir dešimčiai varžovų, maža to, vos nepraleido patys.
E grupė. Kamerūnas. Šią komandą sužlugdė vidiniai nesutarimai. Paulis le Guenas nesugebėjo rasti tinkamos bendravimo su rinktinės žvaigždėmis formos ir čempionatą pralaimėjo jau pirmame ture japonams. Po to bandė gelbėtis, priėmė keletą teisingų taktinių sprendimų, bet to buvo maža. Iki šiol ore kabo klausimas – kodėl nebuvo apribotos B.Assou-Ekotto puolamosios laisvės, atsižvelgiant į tai, kad vienintelis pavojų Kamerūno vartams per mačą su danais kėlė būtent jo krašte siautėjęs D.Rommedahlis.
G grupė. DKK. Turėdami neabejotinai kokybiškiausią žmoniškąjį resursą iš visų Afrikos komandų, „drambliai“, deja, nenustebino išmintimi. Sėdėk ramiai savo aikštės pusėje, atiduok kamuolį brazilams, kontratakuok – daryk viską, kas davė neblogų rezultatų nykiose rungtynėse su portugalais. Ir atidėk visus klausimus paskutiniam turui. Ne, D.Drogbai (regis, jis turi didesnę įtaką komandai, nei treneris S.G.Erikssonas) pasirodė, kad brazilus, nenustebinusius pasaulio pirmame ture, galima imti plikomis rankomis. Juokingiausia, kad beviltiškai pralaiminėdami, afrikiečiai pradėjo šienauti brazilus, suorganizavo raudoną kortelę Kaka. Ne pats išmintingiausias elgesys, turint minty, kad būtent brazilų paslaugos (pergalės prieš Portugaliją) DKK komandai reikia paskutiniame grupės ture. Tiesa, dabar jau, panašu, ir tokia hipotetinė paslauga D.Drogbos pasirodymo pasaulio čempionate nepratęs.
Štai tokie samprotavimai. Žodis suteikiamas Afrikai. Desertui – nerealus D.Villos įvartis į Hondūro vartus.
