Yra kai kurie dalykai, apie kuriuos ne per vėlu šnekėti. Ir ypač, kai tavo yra vienas mėgstamiausių atlikėjų (pats kaltas, praeitą savaitę tik atsiuntė naujieną). Jérôme Soudan, arba Mimetic, balandžio 14 išleido albumą Where We Will Never Go.
Nepaisant 2011 išleistos tobulos plokštės Grow Up And Wait, paskutinis Mimetic pasirodymas buvo 2008 metais, su albumu One More Than Nine (irgi puikus). Paskutiniais metais Jérôme prisidėdavo prie Von Magnet kūrybos, tačiau išsiskyrus jų keliams (dėl ko tikrai gaila), albumo šviesą atrado Where We Will Never Go.
Von Magnet – išskirtinė eksperimentinės muzikos bei ekstravagantiško teatralinio performanso autoriai, išleidę 11 albumų, kurių turinys, prasidėjęs 1985 metais, varijuoja nuo dainuomosios poezijos iki raudų (pradedant kalbų kiekiu) ispaniškai, angliškai, rusiškai, turkiškai, arabiškai ir kitomis kalbomis, dar prieš prasidėjus skaitmeninei erai, visais būdais atlikę elektroninius iškrypimus. Mimetic – jų draugas, ėjęs drauge. Dar viena grupė, prie kurios prisidėjo Jérôme, yra Art Zoyd. Ekstremalaus kalibro turinys. Ši grupė dalyvauja nuo 1967 metų, tai tiesiog pernelyg sunku surasti ją atspindintį kūrinį. Jei norit, I can google that for you.
Prie ko aš lenkiu, kiek atskleisdamas Jérôme Soudan biografiją – jis aukščiausio išsilavinimo beprotis, kuriantis įvairiausius kraštutinumus ir įsiveliantis į keisčiausius projektus. Labai žaviuosi šio atlikėjo kūrybos pasirinkimo keliu. Būdamas talentingas muzikantas bei eksperimentalistas, jis niekada nenuėjo bent dalinės komercijos kryptimi ir nesukūrė nei vieno produkto, dėl kurio būtų bukai išpopuliarėjęs. Be abejo, jo kūryba reflektavo į madas. Jei pirmoji muzikos masė buvo leidžiama po industrial šaka, 2009 metais jis išleido One More Than Nine, kuris iš dalies pritraukė minimal. 2012 – jis savo skambesio nekeičia, tačiau plokštėje Grow Up And Wait – dubstepas, aukštas kaip Burj Khalifa. Tai vienas iš puikių pavyzdžių, kaip galima keistis, drauge nesikeičiant.
Where We Will Never Go – yra atspindys tolimesnio darbo, vystomo ta pačia linkme. Industriniai viražai, jungti su dubstep‘u, IDM, techno ir Mimetic‘o šalta romantika. Kūriniai sunkūs, drąsūs, tačiau kartu subtilūs bei trapūs. Albumas yra išdirbtas tiek tęstiniu požiūriu, tiek reliatyvumu diskografijoje. Nepaisant džiugesio klausant Jérôme kūrybos, smagu išgirsti ir seniai girdėtą Mira Calix, kuri sukūrė aranžuotę kūriniui Sparkling Love.
Šaltas ir stiprus, tik vistiek nesuprantu, kur jis niekur neina.
