Planet Mu vadovas Mike Paradinas už poros savaičių į orą paleis Chewed Corners ir žiūrėsi kiek iš jų nukris žemyn.
µ-Ziq neturėjo albumo jau kone šešis metus. Tiesą pasakius, nelabai ir tikėjausi. Mike’o liaupsinimui ir išlikimui vienu iš favoritų mano muzikiniame pasaulyje asmeniškai užteko jo veiklos Planet Mu studijoje. Kaip įstaigos vadovas, jis pritraukė pilną akcininkų, kurie užaugino įmonės Mu vertę iki maksimumo, su pastarųjų metų veikla. Kalbu apie Kuedo, Vex’d, Machinedrum, Ital Tek, The Host, Tropics ir kitus nuostabią muziką skleidžiančius prodiuserius, kuruojamus Mike’o. Turbūt ne mane vieną jis privertė pažiūrėti į dubstep‘ą, kaip į kitokį produktą.
Šių metų pavasarį jis su žmona išleido erotikos albumą, skirtą šeštadienio besivartymams lovoje.
Puiku, kaip ir pats albumo pavadinimas – Heterotic Love & Devotion. Tačiau, juk to nuostabiai madingo chillwave‘o irgi norisi su saiku.
Chewed Corners – nuostabi plokštelė, vienyjanti Mike’o esminius bruožus – kūrybiškumą bei estetiškumą. Jo muzikoje apstu patrauklumo, kuris patenkina net tuos klausytojus, kurie turi išankstinį nusiteikimą prieš autorių, ar susidariusį bendrinį stiliaus apibūdinimą. Aš sutinku, kad daugelis kūrinių yra pažįstami iš Planet Mu įprastinio melancholinio ambient stiliaus, ar neretai sutinkamo chicago footwork‘o, todėl jie nepritrenkia. Jie aktualūs ir kompoziciškai stiprūs, viskas tvarkoje. Tačiau pora kūrinių, kurie padarė didžiausią įspūdį – Christ Dust – iš pažiūros visiškos asimetrijos eklektika, kuri tiesiog bėga šiurpu ir Melting Bas – mane visuomet papirksi burbuliuojančiu aidinčiu bosu su santūria melodija. Pastarasis yra kūrinys, lydintis mane šį mėnesį bent porą kartų dienoje. Akivaizdu, kad jis neužleis pozicijų visus metus.
Chewed Corners bus kramtomas nuo birželio 24 Planet Mu studijoje.
