Didesnioji dalis mano pažįstamų naujojo Konano nežiūrėjo. O tie, kurie žiūrėjo, lygino jį su senesniuoju. Atseit ten tai šedevras – tikresnis, geresnis, dar ir su Švarcu. Senas, geras, matai. Panašiai atsiliepė ir nemažai kritikų. Kai būdamas kur kas jaunesnis pats žiūrėjau pirmąjį Konaną, didžiausią įspūdį filme padarė vergės, atvestos Konanui, krūtys. Taigi pirmosios dalies etalonu, su kuriuo kažką būtų verta lyginti nelaikau. O naujoji… Na, tikėtis sukto scenarijaus, kerinčios vaidybos, logikos ir tikroviškumo iš tokių filmų – idiotiška. Tokiam filme natūralu, kad Skaisčiaveidė vaidilutė be sunkumų įveikia patyrusius karius ir panašiai. Jei gebat tai toleruoti – bus smagu. Filmo kūrėjai puikuojasi įspūdingais kraštovaizdžiais, išmoningais išradimais, kaip kad dramblių gabenamas laivas-taranas, kūrybingomis mirtimis… daug kūrybingų mirčių, ir lakoniškais pokalbiais. “Moterie, sėsk ant žirgo” – sako Konanas. Aiškiai ir be jokių ten flirto išvedžiojimų. Toks ir filmas.
5/10
via 3eilutes.
