Kodėl Justice turėtų persivadint į Inequity

Juk žinote, jog esu čia tam, kad taupyčiau jūsų laiką. Nes nenorite sugaišti 46 minutes savo brangaus laiko klausydami šūdinos muzikos, ar ne? O kelias, žemiau esančias pastraipas perskaitysite per porą minučių.

Pamenat? Nors abejoju. Nes tokius dalykus turėtumėt greit pamiršt. Tai va, dar pavasario pradžioje pasirodė naują erą Justice istorijoje žadėjęs atverti singlas Civilization.

Jau jis nežadėjo nieko gero…
O ką pasakytumėt sužinoję, kad tai geriausias gabalas albume??

Ne, šitame albume nėra dėl ko papus rodyt (nusiimkite komentarą ties 35 sekundę):

Nežinau, kaip jūs, bet aš po † [2007] tikėjausi… kažko… pompastiško, spardančio kiaušus. Manau (ai, ką jau ten, esu įsitikinę), kad jūs irgi. Ką gavom?

Saujelę pilkų dainuškų surinktų viename pakete, užvadintame Audio, Video, Disco, albume, kuris yra bedvasis, beveidis, beskonis, betikslis, bedievis, bergždžias, be kiaušų. Blankus ir tuščias, lyg būtų kurtas per prievartą ir iš reikalo.

Dar kartą pasižiūriu Stress  video ir verkti norisi dėl to, ką gavau dabar. Kur dingo Justice masė? Kur agresija? Liko tik saldėsiai…

Taip, jų netrūko ir pirmame albume (pvz. vaikiškas D.A.N.C.E., ar gėjiškas DVNO), bet jie turėjo savo dvasią. Ir taip, antras Daft Punk diskas taip pat buvo saldus, tačiau tiedu susitvarkė su šia problema kitaip. Nes šiandien Discovery [2001] skamba visai padoriai. Labai stipriai abejoju, kad 2021-ais taip galėsime atsiliepti apie Audio, Video, Disco.

Akivaizdu, kad pasibaigus electro bumui Justice turėjo rasti alternatyvą užuot pjovę tą pačią pušį. Bet juk Vitalic sugebėjo išsisukti visai garbingai… Nors DJ Mehdi pasirinko kitokį kelią amžinai išlikti viršūnėje (atsiprašau nemėgstančių juodo humoro).

O Justice pasuko į kairę (ir man net baisu pagalvoti, ką šitoje kryžkelėje veiks Metal On Metal). Šiandien jų skambesyje daugiau lyriškų gaidelių nei pas pačius tautiečius AIR ar Sébastien Tellier. Tačiau taip, jūs esate visiškai teisūs pasisakydami apklausoje dešinėje pusėje (žemiau socialkės). Grodamas tokius skystalus neturi šansų konkuruoti su matematiškais preciziškais, šaltais, griežtais ir išskaičiuotais vokiečiais.

Žodžiu, įsitikinkite patys (visas albumas suspraustas į 4 minutes):

Taigi. Burbulas sprogo. Neliko nieko. Tik gražus viršelis. Kaip kryžius ant antkapio.
O Gaspar ir Xavier tapo nago dydžio „herojais“ (dešiniame apatiniame albumo viršelio kampe).