Panašu, kad jaunuolis Max Kobosil nuo pat pradžių žinojo, ko nori ir kaip tai pasiekti. Vos keli vinilinai blynai (neskaičiuojant budėjimų prie pultų) įtvirtino jį techno scenoje kaip rimtą žaidėją (ir jau kurį laiką jis eina rezidento pareigas Berghain šiknaskylėje). Pasižiūrėkit patys į tą pasitikėjimo, arogancijos ir tuo pačiu metu atsipalaidavimo kombinaciją Maxo veide.
Vos prieš 2,5 metų jis išleido pirmą 12’’ singlą nuosavame leible RK. Po metų jo vardas puikavosi ant Marcel Dettmann leidyklos relyzo, o po dar vienerių (pernai lapkritį) – Kobosil užrašas puošė Ostgut Ton EP.
Šiemet sausio pabaigoje Kobosil išleido pilno metro albumą We Grow, You Decline. Jame – viskas savo vietoje ir taip, kaip turi būti: nuo pakuotės (pavadinimo ir viršelio) iki turinio.
Kaip dažnai pasitaiko su žostko/bekompromisio techno apologetais – jų albumai skiriasi nuo klubuose pristatomos programos. Kobosil ir šiaip gyvai nekalbasina tūpai kaip koks Perc ar Shifted, ar Xhin, ar Tommy Four Seven…
O albume tai juntama dar labiau. Atmosfera čia gan abstrakti ir miglota. Bet klausantis „išretintų“ To See Land ar Aim for Targe nesusidaro įspūdis, kad prodiuseris studijoje pamiršo įjungti kai kuriuos takus (kaip tai buvo pvz. su mergų Ellen Allien ir AGF prodiusuotu albumu Sool [2008]). Čia viskas taip ir turi būti. Ta „sriuba“ tik atrodo skystoka, realiai – ji tinkamo tirštumo. Tik pritaikyta ne šokiams klube, o labiau ausinėms.
Beklaidžiodamas tamsiais We Grow, You Decline bunkerio koridoriais kartais atsidaro durys į ambient / musique concrète erdvę, kitais kartais į industrial / EBM „kambarius“. Ir nors šie stiliai yra beveik kardinaliai priešinguose muzikos spektro galuose – šičia jie susijungia be didesnių kolizijų.
Kitas dalykas, kuris man čia patinka yra tas, kad Maxas neskuba. Jis žino, kad ir taip spėja ten, kur jam reikia. Lengva paskaičiuoti, kiek jis pasiekė per paskutinius 3 metus. Lygiai taip pat nesunku prisiminti, kur šiandien yra Nicolas Jaar su savo pernykščiais pomegranatais. O juk startavo taip smarkiai…
Tad belieka ponaičiui Kobosilui palinkėti, kad ateityje netaptų neaktualiu.
#Smagu, kad jau šį penktadienį Maxas atvažiuoja į Kablį. Jį pasikvietė Didžiųjų Agregatų Inžinieriai. Nors nenustebčiau, jei tai būtų padariusi Autarkeia.
Gyvai Kobosil, aišku, skambės ne taip, kaip albume, bet nuo to juk tik geriau (ypač jums būnant su lemūro akim):
Pirmą kartą, kiek seniau nei prieš metus, Kablyje buvo taip (žmonės iki šiol pasakoja, kad buvo osom).
