Kelpe – Kel McKeown, senas Sattos Outside svečias ir kreivų ritmų kūrėjas. Visada besisukantis su savo kūryba kažkur aplink, šalia ir visada kokybiškai bei intriguojančiai. Rugpjūčio karštyje dienos šviesą išvydęs ilgagrojis The Curved Line – penktas pilno metro albumas ir jau trečias išleistas pas Drut Recordings. Be to, savo oficialioje biografijoje Kel savo kelionių kreivę brėžia nuo Kalifornijos iki (staigmena) Lietuvos. Paglosto lietuvišką savimeilę, neslėpsim.
The Curved Line – pavyzdingas savo nepavyzdingumu. Kreivės šokinėja kaip matricoj, o broken beat ir downtempo nuobiros čia išmėtomos palaipsniui keliant atmosferą, bet stogą prilaikant. Nerūpestingumas – čia vyraujanti nuotaika, o beatsai sukasi laisvamaniškai ir spragsi kaip popkornai mikrobangėje. Visgi vietomis atrodo, kad autorius per daug užsižaidė su mašinomis ir šis įrašas ilgam neišliks atmintyje. Išskyrus galbūt tik keletą sunkiasvorių kaip intensyvumo nestokojantis ir Boiler Room Debuts užsifiksavęs Valerian, turbūt labiausiai subalansuotas šokių aikštelei, ar filmo takeliui tinkantis Drums For Special Effects.
Albume šiaip visko daug: hip-hopo aliuzijų, eksperimentalizmo, nerimastingos elektronikos ir neryškios psichodelikos. Ir galima jį vertinti (kaip ir daugeliu atvejų) dviprasmiškai – kaip nuoseklų ir vientisą, nes gali nepajausti, kur vienas gabalas baigiasi, o kitas prasideda, o taip pat – ir kaip pernelyg nuspėjamą, nes trūksta ryškesnių svyravimų ir perėjimų. Viena aišku yra – jis stiprus savo visuma. Gal tik kiek per daug chaoso, nes jeigu viskas išdegtų, Kelpe drąsiai galėtų varžytis su Lone ar Caribou. Bet kolkas – dar augina raumenį. Arba tiesiog turi gerą laiką ir per daug dėl nieko nesijaudina.
