Kaip Trentemøller vidury Teatro arenos žongliravo

Anders Trentemøller su grupe jau ilgiau nei metus važinėja po pasaulį pristatinėdamas pernai rudenį pasirodžiusį trečią projekto Trentemøller albumą Lost.

Šaunu, kad pakeliui iš Lenkijos į Latviją grupės tvarkaraštyje atsirado vieta ir Vilniuj. Nes kaip logiškai tai beatrodytų – ne visuomet pavyksta suderinti abiems pusėms (organizatoriui ir atlikėjui) palankias sąlygas.

Kad nebūtų liūdna – publikos apšildymui Andersas pakvietė jaunuosius tėvynainius First Hate. Jų pasirodymą didelėje ir neapšviestoje scenoje norisi lyginti su Cold Cave išstojimu prieš Nine Inch Nails Rygoje. Muzikaliai danų atliekamas synthpop net panašus į Cold Cave, tik labiau monotoniškas, ne toks spalvingas. Per 40 minučių jaunuoliai (abiems po 22) spėjo atlikti apie 6-7 dainas.

Nežinau, kuris iš jų yra Anton, o kuris Joakim, bet vienas visą pasirodymą praleido prie minimalistinio set-up’o, o kitas – (be to, kad dainavo) labai juokingai šoko. Kaip koks David Gahan 1981-ais (bliovė, beje, irgi panašiu ožio balsu).

Gal kiek simboliška, kad tas pats Trentemøller apšildė būtent Depeche Mode jų pernykščio stadioninio turo metu.

[nggallery id=690]

Hedlaineris scenoje pasirodė kelios minutės po 21 valandos. Pradėjo beveik visiškoje tamsoje. Pasirodymui išsibėgėjant apšvietimas vis intensyvėjo, prisidėdavo spalvų ir dekoracijų (tos didelės vienkartinės lempos iš IKEA arba kitaip – uždegami balionai, kuriuos leidžia į dangų per vestuves). Turint omeny pastarųjų didžiųjų koncertų Vilniuje patirtį (Moderat, kuris buvo „a very dark show“ ir Darkside, kuriems jau pagal pavadinimą priklauso) galima daryti išvada apie tai, kokios renginių mados šiuo metu vyrauja pasaulyje.

Trentemøllerio šaiką (be jo paties) sudarė penki muzikantai. Man labiausiai imponavo ritminę gitarą brūžinusi moteriškė, pasipuošusi (atrodytų visai ne į temą) juodu strict sijonu ir balta bliuske. Atrodanti kaip sekretorė su per petį permesta gitara ji priminė veikėją iš Robkės Palmerio klipo. Šalia jos (antra iš kairės) boso gitaros stygas tampė kita moteriškė (irgi su balta bliuske). Ties ketvirtu gabalu (Candy Tongue) ji tapo ir vokaliste. Jai pradėjus dainuoti ir savotiškai linguoti pečiais suabejojau, ar tik ji nebus ta pati vokalistė iš grupės Poliça?

Tuo tarpu jos vietą prie boso gitaros užėmė kitas vyrukas. Dar pagalvojau, kokia prabanga vežtis į turą du bosistus…

Be minėtų muzikantų scenoje buvo solo gitaristas ir būgnininkas. Tad gitarų šiame pasirodyme tikrai nepritrūko. Ir jau ties antru numeriu (Shades of Marble) publika galėjo pasinerti Lynch’o filmų nuotaiką (nes būtent jo garso takeliuose naudojamas tas charakteringas gitaros „užtempimas“).

Muzikos turinio prasme Trentemølleris ne visai namo kavos puodelis. Pradeda gerai, vysto lyg ir teisinga linkme, bet galiausiai nukeliauja ne ten, kur norėčiau atsidurti. Koncerto Vilniuje metu Andersas taip pat „užsižaizdavo“. Panašiai kaip būtum atėjęs pažiūrėti Bayerno rungtynių, o Ribéry užuot apeidinėjęs varžovus ir bėgęs link vartų demonstruotų kaip moka žongliruoti (aikštelės centre). Na taip, gražu, bet ne efektyvu. Ir buvo gaila jaunuolių lemūrų akim, kuriems buvo aiškus „nedagonas“ (nežinojo, kur eina).

Vienintelis tikras „mano“ gabalas (panašu, kad publikos taip pat) buvo Moan. Ir smagu, kad jo nepagadino The Cure gabalo Lullaby ištraukomis (kaip tai mėgdavo daryti ankstesniu turo laikotarpiu).

Užtat pats atlikimas, apšvietėjų bei garsistų darbas buvo aukštumoj. Grupė akivaizdžiai pademonstravo, ką reiškia sąvokos „profesionalumas“ ir „aukštas lygis“. Koncerto svarbą pabrėžė ir renginy apsilankę Žmonės (nuo Užkuraičio iki Selo). Kitas klausimas – kiek iš jų pirko bilietus? Bendraujant su aplinkiniais susidarė įspūdis, kad bent pusė jų atvyko su kvietimais. Ir tai sugebėjo užpildyti maždaug du trečdalius Teatro arenos.

Pasirodymą užbaigė tarantiniškas Silver Surfer, Ghost Rider Go!!! ir chlapuškės sprogimas. Publika šypsojos.

Grojaraštis:
01. Intro
02. Still on Fire
03. Shades of Marble
04. Past the Beginning of the End
05. Candy Tongue
06. River of Life
07. Vamp
08. Miss You
09. Take Me Into Your Skin
10. Trails
11. Come Undone
12. Never Stop Running
13. Moan
—
14. … Even Though You’re With Another Girl
15. Gravity
16. Silver Surfer, Ghost Rider Go!!!