Kaip Tiamat sukelia žiovulį

Tiamat stiprią zajavkę pistelėjo 1994-ais, kuomet pasirodė jų revoliucingas albumas Wildhoney. Šitoj vietoj užtikrintai tiktų net kultinio epitetas. Kadangi jis toks ir buvo (skirtingai, nei bet kuris serialas per TV3) – nes grupė parodė didelį faką kitiems sėbrams, vis brūžinantiems tą patį, ir žengė drąsų ir tvirtą žingsnį link labiau eksperimentinio/abstraktaus/psichodelinio skambesio.

Nuo tada ir pradėjau klausytis Johano Edlundo pamokslų. Neslėpsiu, pirmi trys black, death ir doom metal veikalai mane mažai domino. Vėliau pirkau visus labiau komercinius ir trafaretiškai skambančius albumus (Skeleton Skeletron [1999], Judas Christ [2002], Prey [2003]) bei pasileisdavau juos norėdamas taip ant bajerio paliūdėt ir pavaidint emo-gotą (nes rimtam paliūdėjimui reikia leist Radiohead).

Amanethes [2008] žymėjo naują – kiek griežtesnį – etapą ir man visai patiko. Namie kažkur turėtų būti mediatorius pagautas koncerto Niujorko klube metu.

Prieš savaitę [2012.11.02] pasirodė dešimtas Tiamat albumas The Scarred People. Jau Johano rankų darbo viršelis su pseudo-budda neprognozavo nieko gero, bet juk vis vien smalsu paklausyt, ką jis ten prigrojo.

Pirmas (titulinis) numeris albume žymi grįžimą prie anų trafaretinių laikų. Klasikinis melodingas Tiamat gotikinis rokelis.

Apsimetus durneliu ir išjungus reiklumą galima būtų save apgaudinėti, kad „viskas čia tvarkoj“. Deja, toliau – dar blogiau. Albumo klausytis paprasčiausiai nuobodu. Vilties spindulėlis – koveris, nes priverčia (apgaulingai) tikėtis, kad grupė vis dar turi humoro jausmą.

Bet kuo toliau – tuo labiau pradedu tikėt, kad Johanas čia visai nejuokavo. Nes nu born to die ir tievisikiti liūdni gotiški dalykai… Lana – sava merga.

Galiausiai mane nužudo gabalas Paradise. Jo klausant prieš akis išdygsta ponai Saimonas su Garfunkeliu ir man iš apmaudo norisi perlaužti kompaktą (kurį nors iš senų Tiamat, nes šito tikrai nepirksiu).

Geriausi du albumo gabalai (bonusiniai!) – gyvai įrašytos Divided ir Cain versijos. O tai liudija vienintelį dalyką (be to, kad Tiamat dar moka groti gyvai) – Therion, HIM, In Flames ir panašių veikėjų laikai praėjo. Šiuo atveju Moonspell sprendimas (back to the roots) atrodo kur kas logiškesnis.

Štai, įsitikinkite patys impotencija: