Kaip Muse Kaunui klasę rodė

Geriausiu Muse albumu iki šiol laikau Black Holes and Revelations [2006]. Vėliau sekusios trys plokštelės, atrodo, varžėsi dėl „pavaryk dar blogiau“ prizo. Drones [2015] šiame kontekste atrodo prasčiausiai.

Žemiau leidau sau pabraižyti asmeninio Muse albumų vertinimo lentelę. Trendas – akivaizdus, nepaisant fakto, kad paskutiniai albumai sugeba užimti vis aukštesnes vietas UK, US ir kitų ekonomikos lyderių topuose (tai reiškia ne balsų SMS’ais kiekį, o realius pardavimus) bei pelnyti įvairaus plauko Grammy. Kita vertus, tai tik dar kartą patvirtina taisyklę apie opiumą liaudžiai (juk Lietuvoj Baliaus kasečių pardavimų rekordas iki šiol nesumuštas).

Tačiau stiprioji Muse pusė nebėra albumai, o pompastiški gyvi pasirodymai su gausiai juose naudojamomis technikos inovacijomis. Tad nors Muse vizitas į Lietuvą pavėluotas, žinia apie tai, kad toks apskritai įvyks, buvo sutikta gan džiugiai.

Vilniečiams patekimą į Kauną (tiek auto transportu, tiek traukiniu) bandė užkirsti škvalas, bet, atrodo, visi norintys pasiekė Žalgirio areną. Šalia jos buvo priparkuotos 26 fūros atvežusios Muse sceną ir kitą aparatūrą. O tai – palyginimui – dviem mašinom daugiau, nei Rammstein prieš 4 metus toj pačioj arenoj. Stebino į areną traukiančios publikos margumas: nuo prognozuojamo alternatyvaus jaunimėlio iki visiškai atsitiktinių tetų. Kas, iš esmės, yra smagu. Tegul pamato, kaip turi atrodyti XXI amžiaus koncertas.

Šiame turo etape (Riga, Vilnius, Maskva) Muse apšildė kiti britai – My Vitriol. Kodėl buvo pasirinkti būtent jie, man nėra aišku. Juolab, kad grupė paskutinį albumą išleido prieš… 15 metų. Jis, beje, yra ir debiutinis (kitaip sakant – vienintelis) studijinis pilno metro grupės įrašas.

Pradėjo, kaip ir buvo žadėta, lygiai 20.00. Baigė – taip pat lygiai 20.30. Per tą laiką spėjo atlikti 7 gabalus: It’s So Damn Easy, (All these) Days, London City Lights, Nightcall, War of the Worlds, Alpha Waves, Always: Your Way. Taip, Nightcall buvo Kavinskio koveris. Grojo gal visai neblogai, tačiau milžiniškoje scenoje grupė atrodė pasimetusi kaip kačiukas pievoje. Ar jų laukia šviesi ateitis? Abejoju, bet linkiu sėkmės. Gravel irgi kažkada šildė Placebo, bet šis CV įrašas, kiek pamenam, jiems nepadėjo.

Tuo metu čekai išlygino rezultatą rungtynėse su kroatais.

Hedlaineriai leido sau vėluoti apie 20 minučių. Prieš jiems pasirodant scenoje, publiką „išžudė“ 12 rutulio formos dronų. Scenos apatinė dali buvo sudaryta iš vidurinės dalies (kuri moka suktis aplinkui savo ašį, į abi puses) ir dviejų pakylų į skirtingus šonus. Matthew ir Chrisas netruko užimti savas vietas prie mikrofonų, o Dominicas įsitaisė prie būgnų pačiame viduryje. Kiekvienas žiūrėjo į skirtingą publikos dalį (nukreipti 120° laipsnių kampu vienas nuo kito, kaip Merso ženklas). Dominicui už nugaros įrengtoje „duobėje“ dar buvo klavišininkas. Šitaip praktiškai visa Žalgirio arena bet kuriuo momentu prieš save matė į juos atsisukusį bent vieną narį.

Atliekamų dainų grojaraštis nei kiek nesiskyrė nuo dieną prieš tai atlikto Rygoje. Kiek gaila, nes vos prieš tris dienas (birželio 14) Helsinkyje jie grojo mano mėgstamą Map of the Problematique, bet (matyt) dėl techninių kliūčių su Matto gitara ji buvo pakeista Resistance gyvu atlikimu.

Kadangi buvo pristatomas naujausias albumas Drones, natūralu, kad didžiąją koncertinės programos dalį (6 iš 21) sudarė gabalai būtent iš ten. Duodu pridėt į kepurę, kad po trijų metų pristatant naują albumą iš Drones sugros vos vieną-dvi dainas.

Mačiau Muse prieš 6 metus Krokuvoje, tad pastebėjau, kad keli fintai lieka nepakitę, pvz. publikos paerzinimas pritarti gitaros cypavimui prieš prasidedant Plug In Baby arba lūpine armonikėle atliekami Ennio Morricone motyvai prieš Knights of Cydonia.

Realiai publika jau buvo beveik nuleidus vos tik užgeso šviesos. Galutinai nuleido pradėjus skraidyti dronams (t.y. trijulei dar net neužlipus ant scenos). O juk techninės scenos galimybės dar net nebuvo pradėtos demonstruoti. Šou įsibėgėjus virš būgnininko sumontuotame apskritame ekrane buvo realiu laiku rodomi koncerto vaizdai miksuojami su spec. vaizdo efektais.

Vėliau nuo viršutinių scenos įtvirtinimų buvo nuleistos permatomos „užuolaidos“, ant kurių buvo demonstruojamos futuristinės projekcijos (dronai, terminatoriai ir kitokie pasaulių karai). Paprasta? Taip. Pigu? Taip. Efektinga? Dar kaip!

O dar pridėkim iš scenos gelmių pasirodžiusį ir vėliau vėl prarytą fortepijoną, didžiulius susprogdinimui skirtus burbulus, garbės ratą apsukusį Darto Veiderio droną Death Star ir pabaigai, aišku, konfeti (koks balius be jų?). Tikras Naujakas!

Jau ties programos viduriu koncertas buvo labiau nei įsisiūbavęs. Po Supermassive Black Hole į trasą ėjo vien tik blokbasteriai. Ir jei publika nelabai mokėjo ištraukti Uprising (nes tiesiog nežinojo, kad po They will not force us reikia rėkti They will stop degrading us…), tai bent jau parodė, kad turi rimto jausmą plojimais pritardama muzikantų raginimams Starlight metu.

Trumpiau, šventė pavyko. Muse nenustebino. Bet ir nei kiek nenuvylė. Parodė tai, ką moka daryti geriausiai. Vienas žodis: profai.

O ispanai turkams jau buvo įmušę tris.

2016.06.17 Žalgirio arena, Kaunas:
Drones
01. Psycho
02. Reapers
03. Plug In Baby
04. Dead Inside
05. Resistance
06. The 2nd Law: Isolated System
07. The Handler
08. Supermassive Black Hole
09. Prelude
10. Starlight
11. Citizen Erased
12. Munich Jam
13. Madness
[JFK]
14. Interlude
15. Hysteria
16. Time Is Running Out
17. Uprising
18. The Globalist
Drones
—
19. Take a Bow
20. Mercy
21. Knights of Cydonia