Praeitas antradienis Vilniuje pasitaikė labai šlapias. Apsemtomis gatvėmis važiavę automobiliai dosniai laistė šaligatvius bei jais einančius praeivius. Bet juk mačas turi vykti bet kokiu oru, kaip teigė tarybinis detektyvas.
Estai Kosmofon pradėjo po 19-tos. 2 sintezatorių burtininkai + bosistas pasikinkę pagalbon ritmo mašiną generavo dinamiškas ir pakankamai catchy bangas. Kažką tarpinio tarp Kraftwerk krautroko ir Pivot (dabar besivadinančių tiesiog PVT) math-roko. Su jazz/freestyle solo improvizacijomis kosmoso platybių tema. Scenoje atrodė pakankamai kukliai, bet nuo to ne mažiau profesionaliai.
Didžioji publikos dalis lindėjo po palapinėmis atsifutbolindama replikomis, kad „akustika gera, tad ir čia neblogai girdisi“. Trijule pasitenkino ta plojimu doze, kurios susilaukė ir droviai pareikšdama that was the last song pasitraukė nuo scenos. Žinodama, kad lietuvių pasaulyje yra dvigubai daugiau nei estų Kosmofon vadybininkė noriai dalino (aišku, ne bet kam) grupės promo ep. Suru.lt nuoširdžiai tiki, kad vieną gražią dieną grupės koncerto klausysis stadionas.
[nggallery id=377]
Grojaraštis:
01. Paralleelreaalne Paradiis
02. Kosmosekajakad
03. Barnard 33
04. Supernoova
05. Dark Matter
06. Pulsar
07. Bijutsukan
08. Carina Nebula
Žydrieji (pagal aprangos ir įvaizdžio spalvą) architektai ant Vasaros terasos pakylos pasirodė be ypatingų perspėjimų. Minia prie scenos susidarė akimirksniu. Pradėjo, kaip ir pridera albumą pristatančio turo metu, nuo Moment Bends dainos nr.1 – Desert Island. Ir iškart debesys šalin. Jei ne danguj, tai bent jau žiūrovų širdyse.
Gan simboliška, kad muzikantai scenoje vilkėjo tokius pačius lietpalčius kaip publika (juos dalino prie įėjimo). Tik grupės nariai buvo pasidabinę juos pieštinėmis peteliškėmis, kišenėmis ir iš jų styrančiais rašikliais.
Jau ketvirtu numeriu grodami That Beep šešetas (būgnininkas iš veido buvo panašus į kviestinį) nusiplėšė minėtus celofaninius apdarus ir atliko australietišką (ritualinį?) šokį. Cameronas (vokalisto vardas, jeigu ką) prašė atsikratyti arčiau scenos stovinčių dviejų Tuborg ambrelų ir pasilinksminti kaip reikiant. Bet tai chuj ten kam rūpi, kai ant galvos laša. Po skėčiais patogiau. Ir alus neskiestas. Joks please tokiais atvejais neveikia. Bent jau Lietuvoje.
Besiklausant AiH įrašų, jų muzika ilgainiui tampa nuobodoka ir atsiduoda plastmase. Gyvai ir gryname ore skambėjo visiškai kitaip. Ne vien dėl to, kad pasirodymo trukmė ribota. Sekstetas nuoširdžiai stengėsi perduoti visą savo muzikos pozityvą ir sprogstamumą, kokie bebūtų pavarę (po Europą jie keliauja autobusu). Mano galva, jiems pavyko. Aišku, profesionalumas čia atliko ne paskutinį vaidmenį. Plačiai žinoma, kad grupės nariai – multiinstrumentalistai, tad dažnai keisdavosi pareigomis prie įvairių instrumentų. Kellie net užpjovė Wishbone gitarinį solo, be to kad dainavo kas trečią dainą.
Everything’s Blue Cameronas dedikavo gražioms Vilniaus gatvėms, o vaikinukas arti scenos stebino tuo, kad mokėjo kiekvienos dainos žodžius mintinai. Skaitykite jam iš akių.
O jei Do The Whirlwind laikytume koncerto tortu su žvakėmis, tai Heart It Races buvo razinka ant jo. Atrodė, kad pom-pom-pom pritaria visi esantys terasoj.
Ir kaip gaila buvo, jog iš anksto žinojau, kad bisui gros I’ve Been Thinking About You…
Čia galbūt gražia tradicija tapsiantis įrašas „iš kišenės“:
Po koncerto grupės nariai gaivinosi alum ir cigaretėmis, o Cameronas su Kellie pardavinėjo grupės marškinėlius ir kompaktus bei mielai šnekučiavosi su kiekvienu užkalbinusiu, pasirašinėjo ant bilietų, marškinėlių, rankų ar matematikos sąsiuvinių. Į kažkurių jaunuolių repliką „kodėl liko nesugrotas It’5! ?“ Cameronas sureagavo paprastai: „galim tuoj surgot“. Nubėgo, atsinešė gitarą ir kartu su interesantais atliko priedainį tiesiog mokytojų namų kiemelio koridoriuje.
Štai tokie paprasti tie bičiukai iš Australijos pasivadinę Architecture In Helsinki.
Mes taip pat juos pašnekinome. Laukite ryt intervo.
Dar Suru.lt šnipams pavyko sužinoti, kad trečios Silence Live serijos greitu metu nebus. Tikrai ne vasara. O kuomet studenčiokai grįš iš atostogų, gal kas nors ir įvyks. Pavyzdžiui prieš mėnesį ketvirtą albumą It’s All True pristatę Junior Boys.
Grojaraštis:
01. Desert Island
02. Hold Music
03. Denial Style
04. That Beep
05. Like It Or Not
06. Yr Go To
07. Maybe You Can Owe Me
08. Escapee
09. Wishbone
10. W.O.W.
11. I Know Deep Down
12. Sleep Talkin’
13. Everything’s Blue
14. Do The Whirlwind
15. Heart It Races
—
16. B4 3D
17. I’ve Been Thinking About (London Beat cover)
18. Contact High
Performansas: 10/10
Garsas: 7/10
Šviesa: Vilniaus savivaldybės kultūros-davatkų komitetas leidžia triukšmauti tik iki 22.00 valandos, tad iš gan efektingai atrodančios mirksinčių kvadratų sienelės naudos buvo nedaug (nes per šviesu)
Trukmė: 8/10 (75 min.)
Kaina: 20 Lt (kas prieš 5 metus būtų patikėjęs tokia pranašyste?)
Alus: 7 Lt/0,5l Švyturio Baltas
Gražių merginų: arba per jaunos, arba hipsterės
Bendras: 10/10
“Gražių merginų: arba per jaunos, arba hipsterės” – šitas smagus.