Pirma mintis pamačius viršelį buvo „BPitch goes gay?“. Pasiklausius muzikos – nuomonė dar labiau kristalizavosi. Bet apie viską nuo pradžių.
Tikrasis Aérea Negrot vardas – Danielle Gallegos. 1980-ais gimusi (taip! tai ne bičas) venesuelietė apkeliavo nemažai miestų, kol galiausiai suvokė, jog Berlynas yra tas vienintelis. Kaip Ramūnas jau minėjo, Danielle nemažai laiko praleido dainuodama ir šokdama su Hercules & Love Affair. Nesunku suvokti tokį pasirinkimą, kuomet turi balsą ir kojos auga iš pažastų.
Nuotraukoje žemiau atlikėja kartu su grupės šefu Andy Butler ir ta, kurios nereikia pristatinėti.
Spalio 14-tai anonsuojamas albumas Arabxilla gavosi labai spalvotas ir dėl to kiek padrikas. Neabejotinai dėl to, kad jame pristatomos dainos yra tiesiogine prasme surinkti Aérea Negrot gyvenimo epizodai (pvz. titulinis kūrinys įrašytas dar 2004-ais).
Nenuostabu, jog kiekvienas gabalas pasakoja skirtingas istorijas (nuo santykių su tėvais iki meilės papams) ir skirtingais balsais ir net kalbomis (Daniele dainuoja angliškai, vokiškai ir ispaniškai). O skirtingi balsai yra, greičiausiai, vaikystės palikimas, kuomet Danielle klausydavosi močiutės operų ir pati dainuodavo chore. Todėl įraše tilpo platus vokalo spektras: nuo techno-friendly iki operos. Taip, taip. Pirmą kartą besiklausydamas gabalo Proll-Og (kuris yra Listen To The People įžanga) įsivaizdavau, kad jį atlieką ta mėlyna avatarė iš Penkto Elemento, nuo kurios achujel ne tik Briusas Vilisas.
Bet jai ir pačiai puikiai sekasi pasakoti apie save.
Būtina paminėti, jog albumą prodiusuoti padėjo Tobias Freund, vasarą pats išleidęs labai neblogą albumą pas Ostgut Ton. Tačiau toks BPitch Control noras savo gretose turėti nuosavą Hercules & Love Affair tipo diskoteką nežada gražios ateities. Bet jau man, preferinusiam labiau aidiėmišką leiblo pusę (kalbu apie kūrinius iš Ellen Allien, Modeselektor, Apparat, Telefon Tel Aviv fronto…).
Albumo preview:
O jei šiek tiek palauksit, tai papasakosiu, kad po albumo, kurį lapkričio vidury pas BPitch ruošiasi leisti atlikėja vardu Dillon, Berlyno Mekoje galės leistis ir Migloko, ir Alina Orlova.
Kaip jums tokie posūkiai?
ką padarysi 🙂
na, galima klausytis ir kitų leiblų produkcijos
pvz. kompakt (vien šiemet geri WhoMadeWho, GusGus, Gui Boratto, The Field albumai…)
Tai klausyt galima žiauriai daug ir visko. Kompakt leidžia daug ir dažnai neblogai. Kai permetu mintyse leiblų sąrašą, tai suprantu, kad neįtikėtinai daug muzikos išeina. O BPitch jau seniai palikęs mano wanlistą.
Jo su Dillon tai posūkis rimtas…