Deja, kartais taip nutinka. Ilgai lauki dviejų, a-t-r-o-d-y-t-ų, apyligių komandų mačo, tikiesi gražaus žaidimo, abipusių atakų, bekompromisinės kovos, efektingų įvarčių. O gauni špygą. UEFA Čempionų lygos 2009-2010 metų sezono starte F grupės dvikova Milane tarp “Inter” ir “Barcelonos” turėjo tapti puikia turnyro uvertiūra. O tapo kažkokia parodija į futbolą.
“San Siro” aikštėje paaiškėjo, jog italų ambicijos ir meilė sau yra kur kas didesnės, nei jų demonstruojamo žaidimo kokybė, o visos kalbos apie tai, kad vasarą ryškiai sustiprėjęs “Interas” šiemet nustebins kombinaciniu futbolu, – iš piršto laužtos. Kokią “Sieną” ar “Atalantą” gal ir nustebins. “Barceloną”? Kol kas ne. Jose Mourinho (The Chosen One) auklėtiniai tiesiog sustojo aštuoniese savo baudos aikštelėje, leisdami katalonams ridenti kamuolį vienas kitam jos priegose (apie 70 proc. laiko kamuolį valdė svečiai), ir stropiai atsimušinėjo. Sužaisti nagliau, aštriau tiesiog neišdrįso, nors žaidėjai komandoje surinkti puikūs.
Atsimušė. Nulines lygiąsias ištempė. Tačiau vargu, ar to iš nerazzurri tikėjosi 80 tūkst. sirgalių. Tiesa, galbūt jie liko patenkinti tuo, kad sočiai nušvilpė savo buvusį dievuką Zlataną Ibrahimovičių. Įdomu, kad J.Mourinho žaidimu liko labai patenkintas. “Tai buvo gražus mačas, o mes žaidėme fantastiškai”, – citata. Na taip, juk J.Mourinho supranta futbolą, o mes, tik šiek tiek besidominatys bei neutralūs “Interui” sakome: “Jokio respecto už sugaištas dvi valandas. Fuuu.”
Laimė, ne visi CL dalyviai vakar ir šiandien žaidė kaip “Inter”. Štai Lježo “Standard” pirmavo 2:0 prieš Londono “Arsenal”. Gaila, nepasisekė galiausiai belgams, praleido porą kvailų įvarčių ir pralaimėjo 2:3. Abu lietuviai taip pat pralaimėjo – G.Arlauskis su “Unirea” – Seviljoje, D.Šemberas su CSKA – Volfsburge. Staigmeną pateikė Nikosijos Apoel – 0:0 Madride prieš “Atletico”.
