Jump and reach the ceiling

Molly Nilsson – viena unikaliausių ir įdomiausiai 80’s new wave bei synth pop interpretuojančių atlikėjų. Žinoma, neapsieinama čia ir be lengvo goth prieskonio, kuris tik dar labiau viską pagrąžina. Taip, jaučiu silpnybę Siouxsie menantiems vokalams, o Molly balsas šiuo atveju patenka į šią kategoriją. O skambesyje – daug saulėtos 80’s nostalgijos, klasiškų syntiko tembrų. Tekstuose – menininkės ambicijos bei išgyvenimai. Tačiau tuo pat metu viskas dvelkia tokiu pozityvu. Kažkaip įsivaizduoju, Europos didmiesčių gatves ir jose slypinčius prisiminimus gražią pavasario dieną. O žodžiai įkvepia: jump, maybe you’ll never be reaching the ceiling, but at least you’re not touching the floor…