Michał Jacaszek – muzikas-savamokslis. Pirmus eksperimentus pradėjo dirbdamas studentiškame radijuje, kuomet turėjo galimybę pažaisti su muzikos karpymo/klijavimo technika.
Michałas – kuklus bičas. Išsileisti tam tikroje leidykloje ar sugroti tam tikroje erdvėje – jam yra antraeiliai dalykai. Labiausiai jis norėtų sukurti nuosavą muzikinę kalbą, būdinga tik jam ir lengvai atpažįstamą aplinkinių.
Debiutinį albumą išleido 2004 metais. Kaip ir sufleruoja Lo-Fi Stories pavadinimas – jis labiau primena studento eksperimentus su naujoviškais aparačiukais.
Šį darbą traktuoju kaip multiplikacinių filmukų koliažų rinkinį. Panašiai skambėtų ekstravagantiški rusai Нож Для Фрау Мюллер (dar žinomi Messer Für Frau Müller vardu), jei grotų liūdniau.
Antrą albumą Sequel [2005] misteris Jacaszekas įrašė kartu su poete/vokaliste Miłka Malzahn.
Jis gavosi visiškai kitoks. Melancholiškas, svajingas, tiktų klausytis ausinuke, rudenį, troleibusu važinėjant po sulytą miestą.
Tada (2008-ais) atėjo laikas tam albumui. Treny – žymiausias lenkų poeto Jano Kochanowskio kūrinys. Jacaszekas užsimojo jį įgarsinti. Rezultatas – iškotoverčiantis.
Būtent nuo šio leidinio prasidėjo mano pažintis su projektu Jacaszek. Diską pirkau Katowicuose po Autechre koncerto. Pasidomėjęs „kas čia?“ – sulaukiau atsakymo „panašu į Jay-Jay Johanson“. Tik perklausęs albumą supratau, kad tenykščiai prekeiviai mane išdūrė (tikriausiai, dėl panašios šukuosenos anuomet). Na ir ačiū jiems už tai.
Antraip galėčiau likti neišgirdęs vieno gražiausių modern classical albumų ever.
Rekomenduoju klausytis tik ant geros aparatūros su hi-end ausinėmis (klausytis kompakto, ne youtube garso klipo).
Vėliau, spėju, kad Jacaszek sumąstė šiek tiek papataikauti lenkams (kaip žinia, labiausiai tikinčiai tautai pasaulyje po brazilų). Gimtojo Gdansko gotikinėse bažnyčiose prisirašė vargonų semplų iš kurių suklijavo abumą Pentral [2009].
Tačiau net ir prisidengdamas religine skraiste jis išliko savimi. Diske įrašytos muzikos, ko gero, nepasigėdytų ir Fernando Corona. Beje, albumo turinys man asmeniškai labiai primena Murcof repertuarą iš pasirodymo Vilniaus planetariume 2007-ais.
Dar po metų technarikų internetiniam žurnalui Resident Advisor posto herojus pavarė eilinį miksą (jo numeris 192), į kurį naglu snukiu sukišo pusę savo gabalų (neeilinis įžūlumas). Playliste atsidūrė ir minėtas Murcof, ir žanro klasika Biosphere, ir (taip, taip) Arvo Pärt.
Galiausiai, prieš porą mėnesių pasirodė penktas Jacaszeko albumas Glimmer.
Nepaisant „blizgančio“ pavadinimo albumas vėl melancholiškas. Michałas vėl eksperimentuoja elektroakustinėse terpėse. Tik šįkart pajungia arfas ir klavesinus. Kai kurie kūriniai skamba lyg koks ispaniškas flamenco sulėtintame filme. Su žanrui privalomais, meistriškai pabarstytais click ir glitch krebždesiai.
Tobulas garso takelis vadinamai lietuviškai žiemai už lango.
Panašiai kaip albumu Treny prieš 3 metus susidomėjo norvegiškais Miasmah leiblas – Glimmer susilaukė amerikiečių Ghostly International dėmesio.
Greitu metu Suru.lt eteryje – mini interviu su Jacaszek. Jei turite jam klausimų – rašykite komentaruose.
